Sveiki,
pradėjau lopyti bamperio laikiklį. Kaip žinia ant vėlyvesnių autobusėlių (t2b) laikiklis yra tuščiaviduris. Dabar esu išpjovęs supuvusią dalį, todėl yra priėjimas prie jo vidinės dalies. Šveist neišeina, tačiau galvoju gal yra kokia gera priemonė, kurią galima tepti ant rūdžių ir kuri bent jau iš dalies sustabdytu koroziją.
Saulius
Korozijos stabdymas
Korozijos stabdymas

RCM.LT Radijo bangomis valdomi modeliai
Kai paviršius surūdijęs belieka įvairūs konservantai, kokius siūlo Po.
Trumpai tariant, surūdijusį paviršių apsaugoti nuo tolimesnės korozijos įmanoma tik tokia medžiaga, kuri sudarytų plėvelę, kuri nepraleidžia nei drėgmės, nei oro. Šiuo atveju jokie įvairūs dažai ar gruntai jau nebetinka, nes jie išdžiuvę ima trūkinėti ir po tokia plėvele viskas ima rūdyti tik dar labiau.
Tokiais atvejais reikia naudoti nedžiūstančias priemones, tai gali būti tepalai ar vaškas. Tačiau tokias medžiagas galima purkšti tik ten, kur tiesiogiai dideliais kiekiais nepatenka dulkės ir vanduo. Net ir išpurškus vidines erdves nedžiūstančiais konservantais, vis tiek į vidines erdves patenka dulkės, jos džiovina konservantą ir po kiek laiko jis ima eižėti. Žodžiu prabėgus eilei metų, procedūrą vėl reikėtų pakartoti.
Idealiausia antikorozinė danga būtų tokia, kuri susidarytų lyg iš dviejų sluoksnių, tai yra metalą dengiantis sluoksnis turėtų visada likti elastingas ir minkštas, o jį dengiantis antrasis sluoksnis kietesnis, prie kurio neliptų dulkės. Tačiau stebuklų nebūna, kietasis paviršinis sluoksnis vis tiek anksčiau ar vėliau sutrūkinėtų.
Trumpai tariant, surūdijusį paviršių apsaugoti nuo tolimesnės korozijos įmanoma tik tokia medžiaga, kuri sudarytų plėvelę, kuri nepraleidžia nei drėgmės, nei oro. Šiuo atveju jokie įvairūs dažai ar gruntai jau nebetinka, nes jie išdžiuvę ima trūkinėti ir po tokia plėvele viskas ima rūdyti tik dar labiau.
Tokiais atvejais reikia naudoti nedžiūstančias priemones, tai gali būti tepalai ar vaškas. Tačiau tokias medžiagas galima purkšti tik ten, kur tiesiogiai dideliais kiekiais nepatenka dulkės ir vanduo. Net ir išpurškus vidines erdves nedžiūstančiais konservantais, vis tiek į vidines erdves patenka dulkės, jos džiovina konservantą ir po kiek laiko jis ima eižėti. Žodžiu prabėgus eilei metų, procedūrą vėl reikėtų pakartoti.
Idealiausia antikorozinė danga būtų tokia, kuri susidarytų lyg iš dviejų sluoksnių, tai yra metalą dengiantis sluoksnis turėtų visada likti elastingas ir minkštas, o jį dengiantis antrasis sluoksnis kietesnis, prie kurio neliptų dulkės. Tačiau stebuklų nebūna, kietasis paviršinis sluoksnis vis tiek anksčiau ar vėliau sutrūkinėtų.