As nieko prieš Giedriau prieš tavo pagalba, tik paprasčiausiai esu tos nuomonės jei automobilis yra gan daug pažeistas korozijos (prasideda įvairių dalių keitimas kitomis, virinimas skylių), tai jau skaitau jis tampa kažkiek nebe originalus, vertybė ir yra gauti automobilį, kad būtų kuo mažiau paragavęs korozijos.O nusipirkti gerą vabala už 1000Litų pilnai sutinku-neįmanoma. Čia jau kokybė lemia kainą...(Čia yra mano nuomonė )
O dėl tavo preparatų zinoma as jų nenaudojau, nes man jų neprireikė.Sėkmės.
O,
tai kad tų rūdžių ir nebūtų (keliam bokalus !), nes jos - galvos skausmas visur, kur tik gali būti. Ir nesvarbu - pramonėje ar automobiliuose.
Kas dėl automobilių korozijos, laikausi nuomonės, kad jeigu blėka jau kaip rėtis - absoliučiai joks rūdžių šalinimas nepagelbės. O jei parūdyję nedaug - kodėl gi nepamėginus su jomis susidoroti ir kitais būdais/priemonėmis..
Na vyrai, vyra, surudijęs vabalas irgi vabalas :]
Ir pati didžiausia vertybė, bent mano nuomone, nėra surasti ir nusipirkti nesurudijūsį ir galbūt visaip kaip puikų vabalą, o būtent prikelti išmestą ir visų pamiršta automobilį su nors ir milijonu skylių naujam gyvenimui ;]
Sveiki darkart,
su pagarba ir baltu pavydu žiūriu į auksarankius, kurie negaili nei laiko, nei jėgų, kad tik jų augintinis "nekosėtų". Turėčiau garažą - seniai būčiau jūsų tarpe, nes mėgstu meistrystes, o juo labiau ką nors įdomesnio pasukinėt..
Mano išbandyta patirtis sako , kad vis tik geriausia priemonė šalinti rūdis yra smėliavimas, rūdžių surišimas ir gruntavimas nepagailint vieno kito lito geroms medžiagoms. Metalo, patikėkit, smėlis tiek nesuplonina, kad liktų kaip popierius, nebent jau rūdys suvalgė prieš tai. Guoliavietes galima uždengti apsaugant nuo sugadinimo, o jei ruošiama smėliuoti metala 2-2,5 mm tai koks nuskustas mikronas tai tikrai įtakos neturės, bet visi rūdžių židiniai bus pašalinti. Na o stipraus koncentrato cheminė medžiaga savo pėdsaką metale tikrai palieka - tai mano patirtis.
be abejo, smėliasrovė yra greitas ir patikimas būdas rūdims ir seniems dažams šalinti, tik reikia nepamiršti po to ypač kruopščiai išsiurbti visas dulkeles.
Mano minėti produktai, kaip ir rašiau anksčiau, yra sukurti pramonės rinkai kaip cheminė alternatyva valymui pučiant abrazyvą (pvz. smėliavimas, valymas ypač aukšto slėgio vandens ar vandens su smėliu srove). Smėliuojant sausu smėliu, šis nuo smūgio jėgos sutrupa į kvarco dulkes ir pasklinda į aplinką, dėl ko tam tikrose pramoninėse aplinkose yra draudžiama naudoti abrazyvo pūtimą: atominėse elektrinėse - kad išvengti galimai radiacija užterštų dalelių pasklidimo į orą, geležinkeliuose - dėl ypač jautrios reguliavimo automatikos, tiltuose - jei neįmanoma sustabdyti eismo ir tai yra vienintelis pravažiavimas ir t.t. Žalieji galėtų šį sąrašą dar pratęsti, bet Ñčia lietūs lyja...ì.
Būtent dėl šių priežasčių ir buvo sukurti produktai, kuriems nėra reikalingos ėsdinimo vonelės ar kita papildoma ir apribojanti pritaikymo galimybes įranga.
Šių produktų atliekos, o jei paprasčiau ñ visa Ñatidirbusiì masė yra ekologiškai švari, tam yra bandymų patvirtinimai.
Po apdorojimo cheminėmis medžiagomis belieka nuplauti stipria vandens srove.
Ką norėčiau tuo akcentuoti: smėliasrovė tikrai nėra blogai ten, kur galima ją panaudoti. Savo darbe klientams visada pabrėžiu, kad plieno konstrukcijų valymą prieš dažant atliktų, jei tik yra galimybės, būtent pučiant abrazyvą, o ne vieliniais šepečiais. O jei šepečių švarumo nepakanka ir smėliuko negalima naudoti ñ yra cheminė alternatyva.
Na va, praktiškai grįžome į šios temos patį pirmąjį puslapį, į pradžių pradžią...
Malonu buvo pasidalinti patirtimi, tuo pačiu sužinoti automobilistų nuomonių. Ir prašau, supraskit teisingai ñ tikrai nesiekiu tikslo jūsų dėka susikrauti turtų ir nusipirkti vabalą. Nors pats vabalas vis dar nupaišytas taikinyje, kada nors ir aš paburzginsiu...
1. Puslapio fragmentas iš 1975 metų VW autobusėlių techninio aprašymo.
Paveikslėlyje pavaizduoti gamykliniai kėbulo antikoroziniai apsaugos sluoksniai.
Matyt tai standartinė metalo apsauga, kurią tuo metu naudojo ir kiti automobilių gamintojai. Tokia apsauga kėbului leisdavo išgyventi apie 10-20 metų. Tačiau apsaugos efektyvumas žinoma priklausė ir nuo aplinkos sąlygų, drėgmės ir druskų koncentracijos bei kėbulo priežiūros.
Dar vienas įdomus dažymo sluoksnių pateikimas skirtas visiems VW automobiliams, parodytas 1966 metų reklaminėse brošiūrose.
Automobilio kėbulas dengiamas vienu fosfato sluoksniu ir keturiais dažų sluoksniais:
Sigis rašė:Puslapio fragmentas iš 1975 metų VW autobusėlių techninio aprašymo.
Paveikslėlyje pavaizduoti gamykliniai kėbulo antikoroziniai apsaugos sluoksniai.
siandien pjaustydamas isrudijusias vietas nustebau kai radau cinkuota skarda, o vidines ertmes ispurkstos medziaga panasia i vaska. Nepatikejau bet pasirodo gamykline apsauga auksto lygio, manau beda tik eksploatacijos metu netinkama (aplaidi) prieziura.