Brendau brendau ir, manau, pagaliau pribrendau atidaryti savo temą, nes jaučiuos galutinai subrendęs T3 autobusiukų pasaulyje...
Kaip ir dauguma vabalistų prieš maždaug 7-8 metus nesupratau, ką šventėse ir vabalų forume veikia T3 autobusėliai... Nei jie oru aušinami, nei opozitai (nes dauguma vis tiek dyzeliai) - tik smardina dyzelio dūmais ir gadina šventės vaizdą. Kai kurie, deja, taip galvoja iki pat dabar...
Turbūt pirmas mano artimesnis susidūrimas su T3 autobusėliu buvo 2011 metais vabalų šventėje. Tuo metu galvojau: "ko jie čia iš viso atvažiuoja, nu jei nori, tegul būna, bet kolonos gale tegul važiuoja..." Taip susipažinau su Arūnu. Susibendravom, pradėjom diskutuoti, kodėl T3 autobusiukai turėtų ar neturėtų būti vabalų šventėse. Sprendimo neradom, bet draugais patapom. Jei kam įdomu tai video iš tų metų vabalų šventės su tais laikais vieninteliu T3 autobusiuku galima rasti čia.
Po to su Arūnu dar labiau susibendravom ir jau kitais metais (2012) visas vabalų šventės ekskursijas važinėjau tame pačiame autobusiukyje. Nors dar nebuvau tikras, kad T3 autobusiukai verti būti vabalų šventėse, gera kompanija ir linksmos pramogos pritraukė ant galinės autobusiuko sėdynės. Kadangi tuo metu buvau dar per jaunas vairuoti busiukus, rankose vietoje vairo laikiau vaizdo kamerą. Galit ir patys įsitikinti, kad tai buvo tikrai linksma šventė --> čia.
Tos pačios šventės metu, kai autobusiuką stūmėm iš smėlio, riktelėjau Arūnui, kad kai pardavinės autobusiuką, tai būtinai man praneštų, nes jis traukia linksmybes. Neprabėgo nė metai ir Arūnas išvažiavo į Estiją pirkti kelių T1 autobusėlių, o aš sulaukiau skambučio, kad T3 parduodamas. Tuo metu man buvo neseniai suėję 18 metų, turėjau šiek tiek santaupų ir neturėjau automobilio važiuoti į Karklės festivalį...
Pauliaus T3 autobusiukai (Bluestar, LLE, Syncro)
Pauliaus T3 autobusiukai (Bluestar, LLE, Syncro)
Last edited by Paulius on 2020 Dec 18 Fri, 20:05, edited 2 times in total.
Kartą, maždaug 12 klasėj, viešuoju transportu važiuodamas iš klasiokės gimtadienio sodyboje, akies krašteliu pusę sekundės kažkur Palemone pamačiau T3... Užsimerkiau ir pagalvojau ką tik ką pamačiau - autobusėlis paslėptas už konteinerio, matosi tik jo priekis. Turėjo kvadratines lempas, plastikinį buferį ir apkaustus ant durelių, elektrinius veidrodžius... Ilgai ruošiausi į kelionę jo ieškoti, nes tas vaizdas buvo neryškus, kaip paryčiais sapnuotas sapnas. Galiausiai nuvažiavau ir netyčia radau. Kažkoks trantas nuleistais ratais statybų aikštelėj... Paskambinau ant ženklo parašytu numeriu, gavau autobusiuko savininko telefoną, paskambinau jam, susitariau apžiūrėti, apžiūrėjau - neparduoda... Bet modelis įdomus, daug aksesuarų.
Kaip po to paaiškėjo, autobusėlis, kurį netyčia pamačiau akies krašteliu ir per stebuklą įsigijau, yra rečiausias paskutinės serijos Limited Last Edition (LLE) modelis, pagamintas 1992 metais. Kas nežino, tai žinokit - T3 autobusėlius Vokietijoje gamino nuo 1979 iki 1991 metų. Kai atėjo laikas pratęsti transporterių gamą T4 autobusiukais, VW koncernas 1992 metais nusprendė išleisti paskutinę seriją limituotų T3 autobusėlių. Tai buvo aukščiausios komplektacijos Multivan (su staliuku ir miegamom vietom). Jie turėjo beveik visus tiems laikams būdingus ypatumus - elektrinius veidrodžius, plastikinę apdailą, veliūrinį saloną, reguliuojamas priekines lempas ir t.t. Šios serijos autobusiukų buvo pagaminta 2500 vienetų ir kiekvienas jų buvo sunumeruotas. Kaip po to išsiaiškinau, šis sugriuvęs autobusėlis buvo vienas iš tų 2500, o jo numeris buvo 0164. Kažkokiais būdais šis kolekcinis modelis atsirado Lietuvoje ir buvo naudojamas prie statybos darbų. Be to, kažkodėl jo dokumentuose gamybos metai buvo nurodyti 1981, kas smarkiai pasunkino jo identifikaciją ir sumažino kolekcinę vertę...
Su šiuo autobusėliu nuvažiavau apie 300 km. 10% iš jų važiavau be stabdžių... Jis buvo tiek smarkiai nudėvėtas, kad padaužius arkas nelikdavo NIEKO, o paspaudus gazą atsitikdavo irgi NIEKO
Su šiuo autobusėliu nuvažiavau apie 300 km. 10% iš jų važiavau be stabdžių... Jis buvo tiek smarkiai nudėvėtas, kad padaužius arkas nelikdavo NIEKO, o paspaudus gazą atsitikdavo irgi NIEKO
Na, bet apetitas auga bevalgant. Nuo 1989 iki 1991 metų VW neribotai gamino labai prabangios komplektacijos Multivan autobusėlius. Jie vadindavosi Bluestar arba Whitestar ir turėdavo Hannover Edition ženkliukus ant šonų. Tai yra turbūt labiausiai geidžiami T3 Multivan autobusiukai po LLE. Tokio užsigeidžiau ir aš...
Kai į savo pirmąjį autobusėlį susidėjau veliūrinį saloną, elektrinius veidrodžius, pilką panelę ir kitas smulkmenas, supratau, kad turiu Fakestar autobusėlį - jis atrodo labai panašus į originalų Bluestar, bet aš žinojau, kad jis toks nėra... Taigi, pradėjau galvoti, ar teisinga linkme einu ir ar po 10 metų mano Fakestar autobusėlis bus kažko vertas...
Foto palyginimui: Bluestar ir Fakestar
Kai į savo pirmąjį autobusėlį susidėjau veliūrinį saloną, elektrinius veidrodžius, pilką panelę ir kitas smulkmenas, supratau, kad turiu Fakestar autobusėlį - jis atrodo labai panašus į originalų Bluestar, bet aš žinojau, kad jis toks nėra... Taigi, pradėjau galvoti, ar teisinga linkme einu ir ar po 10 metų mano Fakestar autobusėlis bus kažko vertas...
Foto palyginimui: Bluestar ir Fakestar
Galvot ilgai nereikėjo. Mano pirmasis autobusėlis vėl paprašė duoklės į kėbulo ir variklio remontą. Tuo tarpu Suomijoje į skelbimus įkrito originalus Bluestar, reikalaujantis tiek pat remonto. Ką darytumėte jūs - remontuotumėt neoriginalų iš kokių 2-3 autobusiukų surinktą autobusėlį, ar investuotumėt į originalą, apie kurį svajojote nuo pat pirmojo autobusėlio įsigijimo?
