Priėjimas iš vidinės pusės varžtams atsukti arba prisukti yra nereikalingas, nes kiekvieną varžtą laiko ne atskira veržlė, o viena plokštelė. Ši plokštelė turi visiems trims varžtams skirtas skyles su sriegiais. Plokštelė viduje iš visų pusių yra prilaikoma ir ji niekada nepasimeta.
Matyt tas plokšteles bus kas nors iškrapštęs. Arba jose sugadintas sriegis, bet tai mažai tikėtina, nes varžtai prisukami ne raktu, o atsuktuvu. Labiausiai tikėtina, kad ten visai nėra plokštelių.
Maniškis galiūnas...
Na kad ir kaip stengiaus, deja vyriu atsukti nepavyko. Jie siaip yra ir uzdazyti ir tikriausiai surudyje ir kazkodel hermetiku sutepti... bandziau ir su orapute tuos dazus salint ir visaip krapstyt, bet nieko... todel teko tiesiog sukaisiot skarduciu tarp vyriu ir kebulo, taip priverciant duris laikytis stabiliau ir duris uzsidarineti nors siektiek geriau.
Taip pat bandziau ziureti kedes atsilenkimo mechanizma ir radau nutrukusia viela (kaip Sigis ir sake). Kadangi tai vielai jokio pakaitalo neturejau, teko tvarkytis ukiskai ir tiesiog priristi kabliuka, kad jis neuzsifiksuotu... Zinoma tik laikinai... Kadangi siandien nebuvo kompanijos, tad ir darbu rimtesniu nera...
p.s. Deja nuotraukos darytos telefonu...
Taip pat bandziau ziureti kedes atsilenkimo mechanizma ir radau nutrukusia viela (kaip Sigis ir sake). Kadangi tai vielai jokio pakaitalo neturejau, teko tvarkytis ukiskai ir tiesiog priristi kabliuka, kad jis neuzsifiksuotu... Zinoma tik laikinai... Kadangi siandien nebuvo kompanijos, tad ir darbu rimtesniu nera...
p.s. Deja nuotraukos darytos telefonu...
Varžtai manau yra užrūdiję.
Tarybiniais laikais parsidavinėdavo smūginiai atsuktuvai. Jų storoje rankenoje būdavo įtaisytas stambaus kalibro sriegis, smūgiuojant plaktuku į šį įtaisą, atsuktuvo ašis truputį pasisukdavo ir šitaip galima buvo išjudinti bet kokį užrūdijusį varžtą. Nuostabus sutvėrimas, gal būt ir dabar kur nors tokie pasitaiko.
Išeitys dvi: kaitinti varžtą iki raudonumo arba gerokai padaužyti plaktuku ir strypu per varžto galvutę. Kartais nuo stiprių smūgių surūdiję varžtai išsijudina.
Norėjau tik įspėti, kad mirkymas tepalais ar šiaip purškimas įvairiom chemijom tikrai nepadės. Reikia pradžioje varžtą išjudinti, vėliau papurškus skystimėlis lengvai įsiskverbia į sriegio paviršių.
Atlošas.
Varžtų parduotuvėse parsidavinėja įvairių storių troseliai. Jie nėra brangūs, sėdynės atlošui pataisyti puikiai tiktų. Tačiau reikia visai neilgo troselio, kartais mėtosi garažuose nereikalingi likučiai. Be to senąjį gal būt galima sudurti?
Tarybiniais laikais parsidavinėdavo smūginiai atsuktuvai. Jų storoje rankenoje būdavo įtaisytas stambaus kalibro sriegis, smūgiuojant plaktuku į šį įtaisą, atsuktuvo ašis truputį pasisukdavo ir šitaip galima buvo išjudinti bet kokį užrūdijusį varžtą. Nuostabus sutvėrimas, gal būt ir dabar kur nors tokie pasitaiko.
Išeitys dvi: kaitinti varžtą iki raudonumo arba gerokai padaužyti plaktuku ir strypu per varžto galvutę. Kartais nuo stiprių smūgių surūdiję varžtai išsijudina.
Norėjau tik įspėti, kad mirkymas tepalais ar šiaip purškimas įvairiom chemijom tikrai nepadės. Reikia pradžioje varžtą išjudinti, vėliau papurškus skystimėlis lengvai įsiskverbia į sriegio paviršių.
Atlošas.
Varžtų parduotuvėse parsidavinėja įvairių storių troseliai. Jie nėra brangūs, sėdynės atlošui pataisyti puikiai tiktų. Tačiau reikia visai neilgo troselio, kartais mėtosi garažuose nereikalingi likučiai. Be to senąjį gal būt galima sudurti?
Siaip dar padeda varzto uzsaldymas (jei yra galimybe). Prekyboj (retai) buna balioneliai, tipo kaip WD, jie iskarto kaip ir saldo, taip ir tepa.
Reikia ilgai pusti. Gal paciam teko pastebeti, kai isleidineji ora is kokio tipo "ale purskiamo dezodoranto" jo flakonelis atsala
Va cia ir visa chemija 
Kaip ir kaitinimas, taip ir saldymas privercia varzta "suvaikscioti", o tai tikrai padeda ji atsukti.
Reikia ilgai pusti. Gal paciam teko pastebeti, kai isleidineji ora is kokio tipo "ale purskiamo dezodoranto" jo flakonelis atsala
Va cia ir visa chemija Kaip ir kaitinimas, taip ir saldymas privercia varzta "suvaikscioti", o tai tikrai padeda ji atsukti.
Taip, cia tai SUPER irankis! Reiktu paieskoti tokiu. Gal dar ir pas mus yra. Teko tokiu naudotis, kai su Arunu mano vabala ardem...Sigis wrote:Varžtai manau yra užrūdiję.
Tarybiniais laikais parsidavinėdavo smūginiai atsuktuvai. Jų storoje rankenoje būdavo įtaisytas stambaus kalibro sriegis, smūgiuojant plaktuku į šį įtaisą, atsuktuvo ašis truputį pasisukdavo ir šitaip galima buvo išjudinti bet kokį užrūdijūsį varžtą. Nuostabus sutvėrimas, gal būt ir dabar kur nors tokie pasitaiko.
Jūsų pagyrimu pasiklausęs, užsukęs į senukus paieškojau tokio įrankio. Užtikau du variantus - vieną lenkų ir vieną taivanietišką... Kadangi lenkiškas pigesnis buvo (25lt), tai jį ir nukoviau. Tiesa, kol kas dar išvis nežinau ar čia tas įrankis... Pneumatinis atsuktuvas... tad prašau patvirtinkit .... kaip suprantu (kadangi jokios instrukcijos nebuvo), tereikia trenkti per galą ir jis kažkiek pasuks veržlę ? Ar ir dar kokių suktybių ten yra ?
P.S. Pradėjau nulupinėti tamsintą plėvelę nuo galinių stiklų. Deja iškilo didelė problema, nulupinėjau su orpūte, bet nusiplėšia tik plėvelė, o tas jos tamsumas beveik visas lieka ant lango (kažkokia tamsi lipni masė, tokia kaip lieka po lipdukais). Gal kas turit kokių idėjų kaip jį pašalint, nes su nagais nukrapštyti neišeina...
.... kaip suprantu (kadangi jokios instrukcijos nebuvo), tereikia trenkti per galą ir jis kažkiek pasuks veržlę ? Ar ir dar kokių suktybių ten yra ?P.S. Pradėjau nulupinėti tamsintą plėvelę nuo galinių stiklų. Deja iškilo didelė problema, nulupinėjau su orpūte, bet nusiplėšia tik plėvelė, o tas jos tamsumas beveik visas lieka ant lango (kažkokia tamsi lipni masė, tokia kaip lieka po lipdukais). Gal kas turit kokių idėjų kaip jį pašalint, nes su nagais nukrapštyti neišeina...
Sveiki,
Nusipirkai tikrai tą daikčiuką. Jau senokai esu jį matęs, jau maniau tokių nebūna. Pasirodo šiais laikais viską įmanoma surasti.
Gaila tik, kad kryžminio atsuktuvo antgaliai liesoki. Nes Vabalo vyrių varžtų lizdai turi gan gilius ir plačius kryžminius lizdus. Norėtusi kryžminio atsuktuvo pačio didžiausio numerio.
Kalant su mažu atsuktuvo galu, mažas antgalis gali prasukti ęsantį lizdą. Bet reikia pabandyti, gal pavyks.
Tikiuosi į komplektą įdėti tvirto plieno antgaliai. Atsuktuvai ir antgaliai būna labai geri, bet pasitaiko ir labai prastų. Kartais nuo vieno judesio antgalis iškart susigadina.
Veikia šis prietaisas kaip ir minėjai, reikia trinktelėti plaktuku ir ašelė šiek tiek pasisuka. Jo kryptis yra keičiama, varžtus galima su juo tiek atsukinėti, tiek ir užsukinėti.
Turiu klausimą, ar žodį ''pneumatinis'' radai kur nors etiketėje? Nes pneumatiniai įrankiai dirba visai kitu būdu. Jie kitaip atrodo ir jiems reikalingas suspaustas oras, tai yra kompresorius.
Stiklų temdymo plėvelė.
Kai nulupai plėvelę, liko klijai. Jie nusiplauna bet kokiais tirpikliais. Išbandžiau įvairius: acetoną, benziną, solventą, spiritą, vaitspiritą ir skiediklį. Acetonas griebia gerai, bet per daug greitai išgaruoja. Benzinas taip pat gerai, bet baisus nuodas. Labai tiko vaitspiritas, jis visai nedvokia, greitai neišgaruoja, bet per silpnas, su juo ilgokai reikia trinti.
Labiausiai tinkamas variantas yra skiediklis (pvz. 646). Garuoja gan greitai, bet čiumpa taip pat visai neblogai. Tačiau su juo terliotis reikia (būtina) lauke ir atsidarius duris, nes tai bjaurus nuodas.
Jei plėvelė išsisluoksniavo ir liko ne tik klijai, bet ir tonavimo sluoksnis, lieka acetonas arba skiediklis.
Labai gera priemonė yra plieninis skustuvas stiklams skusti. Jo ašmuo yra visai lygus ir nebraižo stiklų. Su vandens purkštuku suvilgau stiklą ir skustuvu braukau. Vanduo neleidžia sulipti klijams ir gan nesunkiai nusiskuta. Tokiu būdu galima nuskusti ne tik likusius klijus, bet ir visą sunkiai nusiimančią plėvelę. Tačiau skustuvas rętsykiais palieka vieną kitą dryžį stikle. Jei reikia nuplauti tik klijus, skustuvo nenaudočiau.
Centrinę stiklo dalį valyčiau su skiedikliu. O vietas palei gumas valyčiau vaitspiritu, nes skiediklis gadina gumas. Nedidelis kiekis skiediklio gumų nesugadins, bet tonavimo plėvelė turi labai storą sluoksnį klijų ir ilgai trinant palei gumas, gumos gadinasi.
Nusipirkai tikrai tą daikčiuką. Jau senokai esu jį matęs, jau maniau tokių nebūna. Pasirodo šiais laikais viską įmanoma surasti.
Gaila tik, kad kryžminio atsuktuvo antgaliai liesoki. Nes Vabalo vyrių varžtų lizdai turi gan gilius ir plačius kryžminius lizdus. Norėtusi kryžminio atsuktuvo pačio didžiausio numerio.
Kalant su mažu atsuktuvo galu, mažas antgalis gali prasukti ęsantį lizdą. Bet reikia pabandyti, gal pavyks.
Tikiuosi į komplektą įdėti tvirto plieno antgaliai. Atsuktuvai ir antgaliai būna labai geri, bet pasitaiko ir labai prastų. Kartais nuo vieno judesio antgalis iškart susigadina.
Veikia šis prietaisas kaip ir minėjai, reikia trinktelėti plaktuku ir ašelė šiek tiek pasisuka. Jo kryptis yra keičiama, varžtus galima su juo tiek atsukinėti, tiek ir užsukinėti.
Turiu klausimą, ar žodį ''pneumatinis'' radai kur nors etiketėje? Nes pneumatiniai įrankiai dirba visai kitu būdu. Jie kitaip atrodo ir jiems reikalingas suspaustas oras, tai yra kompresorius.
Stiklų temdymo plėvelė.
Kai nulupai plėvelę, liko klijai. Jie nusiplauna bet kokiais tirpikliais. Išbandžiau įvairius: acetoną, benziną, solventą, spiritą, vaitspiritą ir skiediklį. Acetonas griebia gerai, bet per daug greitai išgaruoja. Benzinas taip pat gerai, bet baisus nuodas. Labai tiko vaitspiritas, jis visai nedvokia, greitai neišgaruoja, bet per silpnas, su juo ilgokai reikia trinti.
Labiausiai tinkamas variantas yra skiediklis (pvz. 646). Garuoja gan greitai, bet čiumpa taip pat visai neblogai. Tačiau su juo terliotis reikia (būtina) lauke ir atsidarius duris, nes tai bjaurus nuodas.
Jei plėvelė išsisluoksniavo ir liko ne tik klijai, bet ir tonavimo sluoksnis, lieka acetonas arba skiediklis.
Labai gera priemonė yra plieninis skustuvas stiklams skusti. Jo ašmuo yra visai lygus ir nebraižo stiklų. Su vandens purkštuku suvilgau stiklą ir skustuvu braukau. Vanduo neleidžia sulipti klijams ir gan nesunkiai nusiskuta. Tokiu būdu galima nuskusti ne tik likusius klijus, bet ir visą sunkiai nusiimančią plėvelę. Tačiau skustuvas rętsykiais palieka vieną kitą dryžį stikle. Jei reikia nuplauti tik klijus, skustuvo nenaudočiau.
Centrinę stiklo dalį valyčiau su skiedikliu. O vietas palei gumas valyčiau vaitspiritu, nes skiediklis gadina gumas. Nedidelis kiekis skiediklio gumų nesugadins, bet tonavimo plėvelė turi labai storą sluoksnį klijų ir ilgai trinant palei gumas, gumos gadinasi.
Dekuj už patarimus dėl plėveles, savaitgalį reiks su ja pakovoti...
O žodį pneumatinis radau ant etiketės, kur rašoma kaina (bent jau man taip atrodo). Iškart pažiūrėjau ar kur kokia šlangelė nesikiša, bet po to pastebėjau ,kad ant dėžutės parašyta "Impact screwdriver" - smūginis atsuktuvas... Tiesa gal man tik šiaip tas pneumatinis susišvietė, besvajojant apie kompresorių ir visus priedus
O žodį pneumatinis radau ant etiketės, kur rašoma kaina (bent jau man taip atrodo). Iškart pažiūrėjau ar kur kokia šlangelė nesikiša, bet po to pastebėjau ,kad ant dėžutės parašyta "Impact screwdriver" - smūginis atsuktuvas... Tiesa gal man tik šiaip tas pneumatinis susišvietė, besvajojant apie kompresorių ir visus priedus
Dar viena neproduktyvi remonto diena...
1-4. Daug nerašau, nes nei yra ką daug pasakot, nei įdomu. Vėl susidūrėm su nemokšiško remonto pasekmėmis. Šį kartą elektros instaliacijoje. Kažkoks košmaras. Prasikuitėm 4 valandas (po to dar akumuliatorius nusėdo, bejunginėjant lempas) ir rezultato visiškai jokio. Atsiprašau, na bet buvęs meistras išties buvo durnius. Problema elektroje yra ta, kad degant ilgosioms šviesoms, dega ir dešinieji posūkiai, o po to paaiškėjo, kad atbulinio bėgio lempos išvis nedega, o kitų lempų ryškumas priklauso nuo to kas dar įjungta... Būtų dar nieko, jei čia ir būtų problema, viską sukaišioji pagal schemą ir viskas. Bet kur tau... Sugebėk tu man taip tvarkyti laidus, kad spalva pradžioje laido, neatitiktų gale... Laidai karpyti ir traukyti, dar žinoma pusė kontaktų oksidavęsi, tad kol juos nušveiti... Keli laidai nukirpti taip ir mėtosi. Bandai junginėti pagal veikiančią lempą, bet tada dar blogiau išeina... Na žodžiu "meistreliai" pasidarbavo iš peties... Kadangi dabar neaišku kokios spalvos laidas išeina ir kokios pareina, tikriausiai teks ardyt salono dalį ir atsekti juos rankomis...
5-8. Vieninteliai darbeliai, kuriuos nuveikėm, tai pakeitėm šoninių durelių rankenėlę (už kurią turiu būti dėkingas Sigiui) ir įtvirtinom veidrodėlį, nuvalėm nuo langų plėvelę (tam labai tinka keptuvės grandiklis) ir sutvarkėm sėdynės trosą... Dėja praeiti techninę jie man kaži ar padės...
9. O toliau vienos bėdos.... Sekmadienį vėl apsilankiau pas Arūną, kur vėl gavau gerą dozę patarimų ... Kadangi planuose ryškėja suvirinimo pusautomatis, pasikonsultavau dėl jo, taip pat dėl smūginio atsuktuvo naudojimo ir daugelio kitų dalykų. Tiesa svarbiausias mano tikslas buvo nusipirkti skardų dugnui. Dėja čia jau prasideda blogos naujienos, nes Arūnui pakėlus vabalą, pasimatė bėdų rimtumas... Yra ir kiaura skylė, slenkščių beveik išviso nėra ir t.t. Mano, dar nepatyrusio vabalisto akimis, tai tikrai nepasirodė labai saugiai... Iš Arūno gavau vieną ketvertuką ir kelias skardeles varikliui, kurių nebuvo jau perkant... Galbūt kas galite supažindinti su galimybe pirkti naują dugną ar susivirinti jį iš dalių, nes dabar galvojant, kaina lyg ir ta pati gali gautis...
Pabaigai keli klausimėliai:
10. Gal kas galite pasakyti, kas čia per daiktas durelėse?
Ir gal kas nors žinote parduotuvių Vilniuje, kur galima būtų įsigyti virinimo aparatą pigiau, nei Senukuose, nes ten kainos rodos šiek tiek didokos ?
1-4. Daug nerašau, nes nei yra ką daug pasakot, nei įdomu. Vėl susidūrėm su nemokšiško remonto pasekmėmis. Šį kartą elektros instaliacijoje. Kažkoks košmaras. Prasikuitėm 4 valandas (po to dar akumuliatorius nusėdo, bejunginėjant lempas) ir rezultato visiškai jokio. Atsiprašau, na bet buvęs meistras išties buvo durnius. Problema elektroje yra ta, kad degant ilgosioms šviesoms, dega ir dešinieji posūkiai, o po to paaiškėjo, kad atbulinio bėgio lempos išvis nedega, o kitų lempų ryškumas priklauso nuo to kas dar įjungta... Būtų dar nieko, jei čia ir būtų problema, viską sukaišioji pagal schemą ir viskas. Bet kur tau... Sugebėk tu man taip tvarkyti laidus, kad spalva pradžioje laido, neatitiktų gale... Laidai karpyti ir traukyti, dar žinoma pusė kontaktų oksidavęsi, tad kol juos nušveiti... Keli laidai nukirpti taip ir mėtosi. Bandai junginėti pagal veikiančią lempą, bet tada dar blogiau išeina... Na žodžiu "meistreliai" pasidarbavo iš peties... Kadangi dabar neaišku kokios spalvos laidas išeina ir kokios pareina, tikriausiai teks ardyt salono dalį ir atsekti juos rankomis...
5-8. Vieninteliai darbeliai, kuriuos nuveikėm, tai pakeitėm šoninių durelių rankenėlę (už kurią turiu būti dėkingas Sigiui) ir įtvirtinom veidrodėlį, nuvalėm nuo langų plėvelę (tam labai tinka keptuvės grandiklis) ir sutvarkėm sėdynės trosą... Dėja praeiti techninę jie man kaži ar padės...
9. O toliau vienos bėdos.... Sekmadienį vėl apsilankiau pas Arūną, kur vėl gavau gerą dozę patarimų
... Kadangi planuose ryškėja suvirinimo pusautomatis, pasikonsultavau dėl jo, taip pat dėl smūginio atsuktuvo naudojimo ir daugelio kitų dalykų. Tiesa svarbiausias mano tikslas buvo nusipirkti skardų dugnui. Dėja čia jau prasideda blogos naujienos, nes Arūnui pakėlus vabalą, pasimatė bėdų rimtumas... Yra ir kiaura skylė, slenkščių beveik išviso nėra ir t.t. Mano, dar nepatyrusio vabalisto akimis, tai tikrai nepasirodė labai saugiai... Iš Arūno gavau vieną ketvertuką ir kelias skardeles varikliui, kurių nebuvo jau perkant... Galbūt kas galite supažindinti su galimybe pirkti naują dugną ar susivirinti jį iš dalių, nes dabar galvojant, kaina lyg ir ta pati gali gautis... Pabaigai keli klausimėliai:
10. Gal kas galite pasakyti, kas čia per daiktas durelėse?
Ir gal kas nors žinote parduotuvių Vilniuje, kur galima būtų įsigyti virinimo aparatą pigiau, nei Senukuose, nes ten kainos rodos šiek tiek didokos ?