Mindaugas wrote:Ir ką galvojat, vabalistai puikiai derina jumorą su įsipareigojimais Ačiū Hipiui (vis dar purvinas?), ačiū Sergėjui!
Pagavote jus mane
Bet noriu iskart pasakyti, kad stebesiu si projekta ir matuosiu pakaba kiekviena meet'a Turiu pazistamu ir tarp GAIshniku, tai pasislept bus neimanoma
Hipis dabar rankas nebent su rašalu nuo tušinuko susitepęs, bet jau laukiu nesulaukiu kai galėsiu į garažą lėkti. Kol kas kiek matau tai vabalistai - tikrai nuostabūs žmonės O busiukas tai tikrai tik augs
Praėjo tikrai nemažai laiko, nuo praeitų post'ų. Daug kas įvyko, daug kas dar įvyks, bet svarbiausia - autobusėlis jau Vilniuje, ir važiuoja (+- tvarkingai).
Atsimenu dar kai per Vėlykų išvakares su tėčiu kieme sningant bandėm paruošti busiuką kelionei į Vilnių (300 km) grūsdami generatorių, kad šis pagaliau krautų kaip ir priklauso. Išsprendę šią bėda pamatėme, jog saugikliai.. na jų tiesiog nebuvo ir daug kur pravesta buvo paprasčiausia viela. Tai teko dar ir tai sutvarkyti, nes be saugiklių - neveikė valytuvai ir šildymas. Be pastarojo dar būtų galima važiuoti, bet Naglis Šulija kaip dažniausiai atnešė blogų naujienų, tai valytuvų ignoruoti tiesiog negalėjau. Taigi, atėjo kita diena, užsikūrėm, viskas gerai, važiuojam. Pirmi 170 km praėjo sklandžiai, stojom tik vieną kartą prisiveržti valytuvą, nes jis nuo viršgarsinių greičių tiesiog nusprendė, kad geriau valys orą priešpriešom atvažiuojančioms mašinoms. Bet po to, po pertraukėlės degalinėje prasidėjo rimtesnės bėdos. Kuro grįžimo šlangelė viena tiesiog pasidavė ir pradėjo leisti dyzelį, o tai reiškė, kad mūsų maksimalus greitis krito iki 50-70 km/h ir kalnai atrodė tik dar baisesni. Atsarginės šlangelės neturėjau, tai teko meistrauti ir tiesiog papjauti ją kiek įmanoma, o visą kitą surišti su storu izoliacijos sluoksniu (naudojausi jau bet kuo ką turėjau). Bet po kokių 6 valandų ir begalės sustojimų atkarpoje Panevėžys - Vilnius mes pagaliau parsigavome namo. Šlangelę pasikeičiau kitą dieną.
Po ilgo žiemos miego nekantravau vėl mėgautis autobusiuko suteikiama laisve. Stengiuos eksploatuoti jį kasdien, kad kuo greičiau išsiaiškinti visus defektus. Dabar, pakeitus kuro filtrą, išlindo nauja bėda - kuro purkštukas leidžia. Tai artimiausiom dienom bandysiu žiūrėti - gal jis neužveržtas kaip turėtų, o gal problemos viduje? Nes tik užvedus ir gazuojant smarkiau meta labai daug balto dūmo ir jau nebesinori kankinti praeivių važinėjant su ir taip kiauru duslintuvu, metant visokias toksiškas medžiagas tiesiai į pravažiuojančių dviratininkų veidus.
Tačiau faktas tas, kad mano šitas busiukas yra viskas ko aš norėjau, tikėjausi ir dar daugiau. Visą savo trumpą vairuotojo karjerą vairavau kažką nestandartiška, ar tai Kapeiką ar tai Ford Scorpio mk1, bet šitas autobusėlis tikrai užkariavo mano širdį. Kiekvieną dieną po paskaitų iki tamsos su drauge praleidžiame laiką prie jo, tvarkydami mažas bėdas, perdarydami vidų.
Artimiausi planai - užbaigti išsilupti vidų, naujai izoliuoti sienas (galimai su makrofleksu bandysim, kitur paliksim putoplastį), naikinti mechaninius gremlinus ir tiesiog toliau jį ruošti gyvenimui, kelionei. Dar galvoju ratus persidažyti, užsimontuoti halogenus.
Makrofleksas yra blogis! Supus tau tas busas 10x greičiau. Stiklo vata irgi nėra gerai, na bet iš bėdos.
Putplastis tau garsą gal net rezonuos, be to jis gali būti kenksmingas, nes vasarą ant saulės gali viskas įkaisti ir pradėti garuoti.
Jei nenori naudoti specialių medžiagų, o nori pasidaryti pigiai, tai tą vatą būtinai uždenk celofano plėvele, nes jei miegosi ar būsi viduje, iškvėpiama drėgmė gali kondensuotis viduje. Kažkur esu skaitęs, kaip rimtas kapitalistas - klasikinių kemperių GURU, griežtai rekomendavo tai.
VW T2B 1979m
RCM.LT Radijo bangomis valdomi modeliai
Dar geriau, kai išlupsi visą izoliaciją, tai išmaudyk viską pvz dinitrol ML. Geriau šiandien pasirūpinti, kad nerūdytų, nei vėliau lopyti iš gabalėlių.
VW T2B 1979m
RCM.LT Radijo bangomis valdomi modeliai
Finansai.. Tikėjausi, jog pigiau bus jį suremontuoti, o planuose yra ilgos kelionės, kiti hobiai, kiti projektai. Pasirūpinsiu, kad busikas nepakliūtų pas pirikupus, o į rankas, kurios jo vertos. Bet džiaugiuosi turėjęs šį autobusiuką, tikrai mane išmokė daug kantrybės, sukūrė gerų prisiminimų, padėjo pagilinti mechanines žinias Matau, jog ateity tikrai grįšiu prie VW bus'ų, šarmo jie tikrai turi belenkiek, bet iki tol dar reikia daug daug kitų tikslų įgyvendinti.
Ačiū Hipiui (vis dar purvinas?), ačiū Sergėjui!
noriu iskart pasakyti, kad stebesiu si projekta ir matuosiu pakaba kiekviena meet'a 
Turiu pazistamu ir tarp GAIshniku, tai pasislept bus neimanoma 
O busiukas tai tikrai tik augs 
VW T2B 1979m