VW T2 BUSiukas (Donatas)
ta pompa yra elektrine del jos nasumo tai negaliu ka nors konkret pasakyt bet mano manymu ja galima pajungti per temperaturos davikli kada temp pakyla ir ijungia siurbli bet tada turi pilnai veikt ventiliatoriai kad geriau ausintusi vetiliatorius det du pas mus stovi pirmo golf dyzelis bet desim benza
Donatai, rimtu pokyciu emeisi..
Na patarimams tai saukstai jau po pietu, bet tavo vietoje ieskociau kiek imanoma didesnio koretumo (smulkesnio) radiatoriaus, kuris galetu stoveti naturalia padetimi. Nemanau, kad dydis cia svarbiausia, o tokioje padetyje stovintys radiatoriai vistiek nori nenori praras savo efektyvuma.
I tema dar pridedu bene vieninteles man vaizdo negadinancias papildomas ausis, kurios kartu su nedidele ortakiu modifikacija sako, kad duoda geru rezultatu.
Na patarimams tai saukstai jau po pietu, bet tavo vietoje ieskociau kiek imanoma didesnio koretumo (smulkesnio) radiatoriaus, kuris galetu stoveti naturalia padetimi. Nemanau, kad dydis cia svarbiausia, o tokioje padetyje stovintys radiatoriai vistiek nori nenori praras savo efektyvuma.
I tema dar pridedu bene vieninteles man vaizdo negadinancias papildomas ausis, kurios kartu su nedidele ortakiu modifikacija sako, kad duoda geru rezultatu.
Na taip... istorija tęsiasi
Darbas Nr. 4
Jei tai darbas- nusipirkau "dačikus"- liet. termoreguliatorius ir antrą radiatorių. Išsiaiškinau, kad tai VW Golf 1,6TD 84-91m. radiatoriaus atitikmuo. Kodas "Nissens" kataloge: 65262* - čia tam atvejui, kad nereiktų taip ilgai ieškot... Dar nusipirkau "L" formos (VW Polo 1,9D 98m.) aušinimo sistemos šlangą, kurią taipogi bandysiu pritaikyt BUSiukui.
Toliau vykdomi BUSiuko restauravimo, tiksliau pjaustymo (destrukcijos ) darbai. Pjaunant kampiniu šlifuokliu ne tik kyla daug dulkių, dėl ko pradėjau galvoti apie respiratoriaus pirkimą, bet ir įkaitusių žiežirbų pliūpsnis. Bijojau, kad žiežirbos neapsvilintų salono apmušimo ties galine sėdyne, taigi nuėmiau. Įdomu, nes po apmušimu radau, tarsi, pageltusios medicininės vatos sluoksnį. Ar tai stiklo, ar akmens vata pasakyti, deja, negaliu. Kitoj pusėj- tas pats. Kiek suprantu jis nėra originalus. Maža to dešinėje pusėje sustiprinančioji, kaip pavadinčiau, "X" konstrukcija ir išorinė skarda per užsilaikymo- tvirtinimo jungtį nesujungtos- "prašokusi" jungtis. Matyt, vata buvo sprendimas vibracijai slopinti.
Pjaustant, darbų eigoje, padėjo aiškėti kokių ir kur reiks tvirtinti naujas skardas. Originalios skardos buvo 08-1mm, o viršuj- tarp salono ir variklio skyriaus- 1mm rifliuota. Taigi galvoju apie skardos įsigijimą.
Galimi variantai:
Taigi, bent jau kol kas, galvoju pertvaroms, tvirtinimams reiks pirkti 1mm plieninę skardą Senukuose: 1mm plieninė skarda apie 26lt/M2. Viršutinę pertvarą, tarp salono ir variklio skyriaus, o taip pat variklio skyriaus dangtį, galvoju, išeis padaryt be suvirinimo darbų (tvirtinant varžtais). Taigi, manau, gražu būtų daryt iš 2mm aliuminio rifliuotos skardos. Taip pat iš Senukų: 2mm aliuminio rifliuotas lakštas ~33lt/M2. Tačiau kalbant apie aliuminį, kaip minėjau, nerimą kelia metalo minkštumas. Bijau, kad lakštas bus per daug plastiškas ir/ar, kad oksiduosis (pajuoduos)- teps drabužius, matrasą ir t.t. Maža to aliuminis labai geras šilumos laidininkas... Gal geriau būtų nerūdijančio plieno rifliuotas lakštas...bet kur tokį rast? Vienžo- kalambūras... Gal kai kam gali pasirodyt, kad problemų ieškau lygioje vietoje, tačiau vėlgi raginu išsakyti savo nuomonę ar žinias ir patirtį apie metalus, jų tinkamumą šiam atvejui ir pan. Neskūpykit
Nuotraukoje vata, "prašokusi" užsilaikymo-tvirtinimo jungtis ir "X" konstrukcija:
Darbas Nr. 4
Jei tai darbas- nusipirkau "dačikus"- liet. termoreguliatorius ir antrą radiatorių. Išsiaiškinau, kad tai VW Golf 1,6TD 84-91m. radiatoriaus atitikmuo. Kodas "Nissens" kataloge: 65262* - čia tam atvejui, kad nereiktų taip ilgai ieškot... Dar nusipirkau "L" formos (VW Polo 1,9D 98m.) aušinimo sistemos šlangą, kurią taipogi bandysiu pritaikyt BUSiukui.
Toliau vykdomi BUSiuko restauravimo, tiksliau pjaustymo (destrukcijos ) darbai. Pjaunant kampiniu šlifuokliu ne tik kyla daug dulkių, dėl ko pradėjau galvoti apie respiratoriaus pirkimą, bet ir įkaitusių žiežirbų pliūpsnis. Bijojau, kad žiežirbos neapsvilintų salono apmušimo ties galine sėdyne, taigi nuėmiau. Įdomu, nes po apmušimu radau, tarsi, pageltusios medicininės vatos sluoksnį. Ar tai stiklo, ar akmens vata pasakyti, deja, negaliu. Kitoj pusėj- tas pats. Kiek suprantu jis nėra originalus. Maža to dešinėje pusėje sustiprinančioji, kaip pavadinčiau, "X" konstrukcija ir išorinė skarda per užsilaikymo- tvirtinimo jungtį nesujungtos- "prašokusi" jungtis. Matyt, vata buvo sprendimas vibracijai slopinti.
Pjaustant, darbų eigoje, padėjo aiškėti kokių ir kur reiks tvirtinti naujas skardas. Originalios skardos buvo 08-1mm, o viršuj- tarp salono ir variklio skyriaus- 1mm rifliuota. Taigi galvoju apie skardos įsigijimą.
Galimi variantai:
- 1) plieninė
2) plieninė cinkuota
3) nerūdijančio plieno
4) aliuminio (rifliuota).
Taigi, bent jau kol kas, galvoju pertvaroms, tvirtinimams reiks pirkti 1mm plieninę skardą Senukuose: 1mm plieninė skarda apie 26lt/M2. Viršutinę pertvarą, tarp salono ir variklio skyriaus, o taip pat variklio skyriaus dangtį, galvoju, išeis padaryt be suvirinimo darbų (tvirtinant varžtais). Taigi, manau, gražu būtų daryt iš 2mm aliuminio rifliuotos skardos. Taip pat iš Senukų: 2mm aliuminio rifliuotas lakštas ~33lt/M2. Tačiau kalbant apie aliuminį, kaip minėjau, nerimą kelia metalo minkštumas. Bijau, kad lakštas bus per daug plastiškas ir/ar, kad oksiduosis (pajuoduos)- teps drabužius, matrasą ir t.t. Maža to aliuminis labai geras šilumos laidininkas... Gal geriau būtų nerūdijančio plieno rifliuotas lakštas...bet kur tokį rast? Vienžo- kalambūras... Gal kai kam gali pasirodyt, kad problemų ieškau lygioje vietoje, tačiau vėlgi raginu išsakyti savo nuomonę ar žinias ir patirtį apie metalus, jų tinkamumą šiam atvejui ir pan. Neskūpykit
Nuotraukoje vata, "prašokusi" užsilaikymo-tvirtinimo jungtis ir "X" konstrukcija:
Pats tinkamiausias metalas šiuo atveju paprasta geležis, ją lengva apdirbti ir virinti. Be to, korozija virš variklio neaktuali, padengus gruntu ir dažais tikrai nerūdys. Didžiausia bėda skardos standumas, lygi skarda greitai perlinksta, tuomet reikia ieškoti, kas galėtų gofruoti skardą arba tiesiog skardos apačioje privirinti U arba V formos skardinius skersinius.
Darbo apsaugai reikia skirti daugiausiai dėmesio, didžiausią dėmesį kreipčiau į akių apsaugą.
Išvengti sužeidimų yra 100 kart paprasčiau, negu po to išsigydyti.
Darbo apsaugai reikia skirti daugiausiai dėmesio, didžiausią dėmesį kreipčiau į akių apsaugą.
Išvengti sužeidimų yra 100 kart paprasčiau, negu po to išsigydyti.
Na taip...sveiki!
Kad ir kaip ten bebūtų, tačiau, manau, tikrai neesu tas žmogus, kuris nekreipia dėmesio į darbų, tiksliau savo sveikatos, saugą. Tarkim, ekstremalaus sporto tai neliečia... Kita vertus kartais, kad ir kaip besistengtum... shit happens Žinoma be to, kad reik dėvėt akinius, pirštines... prieš dirbant su ugnimi, ar galinčiais ugnį sukelti prietaisais, būtinai pašalinti kurą ir kitų panašių prevencijų..., dar siūlau ir kitiems, žinoma, jei taip nedarot- prieš išeidami iš garažo/darbovietės bent 15-30min prieš tai nustoti dirbti su potencialiais ugnies židinio sukėlėjais (suvirinimo aparatai, kampiniai šlifuokliai ir pan.) Vietoj to geriau susitvarkyti, šiuo atveju- garažą, nes bent jau pas mane betvarkėlė susidaro gan greit O be to juk maloniau, kai kitą kart atėjęs, randi sutvarkytą, ar bent jau aptvarkytą, darbo vietą...
Nors šį savaitgalį praktiškai negalėjau skirti laiko BUSiukui, tačiau neištvėriau -nuvažiavau į garažą, bent pusvalandžiui...
Dar prieš savaitę parūdijusį galinį sparną pabandymui buvau ištepęs Hammerite Kurust "pieneliu". Pabandymui mažą lopinėlį su kampiniu šlifuokliu nušveistu metaliniu šepetėliu ir kitą lopinėlį su švitrinio popieriaus gabalėliu... Rezultatai- džiugiai stebinantys, tačiau pats paviršinis sluoksnis buvo su mikro rūdelėmis...et. Įtariu, kad po Kurust'o metalo paviršių reiktų kažkuom nuvalyti ir nieko nelaukiant nugruntuoti... Bet prieš tai pasidžiaugsiu- atsirado galimybė, praktiškai neribotai naudotis oro kompresoriumi. Tad ketinu smėliauti, bent jau pabandyti tai daryti..., mat tiek pats kompresorius silpnokas (25l receiver; 125l/min @ 7bar), tiek kitos reiklaingos technikos neturiu, tiek, kas svarbiausia, nėr patirties ir žinių... Pasiskaičius forumus žinau, tik tiek, kad vyrauja kelios skirtingos nuomonės apie patį smėliavimo procesą, tiksliau jo pliusus ir minusus, bet aš pats manau, kad tai yra kur kas geriau nei nieko nedaryti ir leisti BUSiukui rūdyti..., žinoma, jei tai daroma, kiek galima, teisingai...
Būtų malonu išgirsti patarimų apie smėliavimo procesą, pvz.: kokiu kampu laikyti "pistoletą"; kaip po to nuvalyti smėlį iš visur (siurbti?) ar kokiu konkrečiai gruntu padengti? ...būtų gerai sužinoti pavadinimą ir kur pirkt...
Kad ir kaip ten bebūtų, tačiau, manau, tikrai neesu tas žmogus, kuris nekreipia dėmesio į darbų, tiksliau savo sveikatos, saugą. Tarkim, ekstremalaus sporto tai neliečia... Kita vertus kartais, kad ir kaip besistengtum... shit happens Žinoma be to, kad reik dėvėt akinius, pirštines... prieš dirbant su ugnimi, ar galinčiais ugnį sukelti prietaisais, būtinai pašalinti kurą ir kitų panašių prevencijų..., dar siūlau ir kitiems, žinoma, jei taip nedarot- prieš išeidami iš garažo/darbovietės bent 15-30min prieš tai nustoti dirbti su potencialiais ugnies židinio sukėlėjais (suvirinimo aparatai, kampiniai šlifuokliai ir pan.) Vietoj to geriau susitvarkyti, šiuo atveju- garažą, nes bent jau pas mane betvarkėlė susidaro gan greit O be to juk maloniau, kai kitą kart atėjęs, randi sutvarkytą, ar bent jau aptvarkytą, darbo vietą...
Nors šį savaitgalį praktiškai negalėjau skirti laiko BUSiukui, tačiau neištvėriau -nuvažiavau į garažą, bent pusvalandžiui...
Dar prieš savaitę parūdijusį galinį sparną pabandymui buvau ištepęs Hammerite Kurust "pieneliu". Pabandymui mažą lopinėlį su kampiniu šlifuokliu nušveistu metaliniu šepetėliu ir kitą lopinėlį su švitrinio popieriaus gabalėliu... Rezultatai- džiugiai stebinantys, tačiau pats paviršinis sluoksnis buvo su mikro rūdelėmis...et. Įtariu, kad po Kurust'o metalo paviršių reiktų kažkuom nuvalyti ir nieko nelaukiant nugruntuoti... Bet prieš tai pasidžiaugsiu- atsirado galimybė, praktiškai neribotai naudotis oro kompresoriumi. Tad ketinu smėliauti, bent jau pabandyti tai daryti..., mat tiek pats kompresorius silpnokas (25l receiver; 125l/min @ 7bar), tiek kitos reiklaingos technikos neturiu, tiek, kas svarbiausia, nėr patirties ir žinių... Pasiskaičius forumus žinau, tik tiek, kad vyrauja kelios skirtingos nuomonės apie patį smėliavimo procesą, tiksliau jo pliusus ir minusus, bet aš pats manau, kad tai yra kur kas geriau nei nieko nedaryti ir leisti BUSiukui rūdyti..., žinoma, jei tai daroma, kiek galima, teisingai...
Būtų malonu išgirsti patarimų apie smėliavimo procesą, pvz.: kokiu kampu laikyti "pistoletą"; kaip po to nuvalyti smėlį iš visur (siurbti?) ar kokiu konkrečiai gruntu padengti? ...būtų gerai sužinoti pavadinimą ir kur pirkt...
Siūlau neprasidėti su smėliavimu, tai labai bjaurus ir sunkus užsiėmimas, daug triukšmo ir dulkių. Geriau dalis vežti smėliavimo meistrams, taip žymiai paprasčiau. Be to reikalingas išdžiovintas kvarcinis smėlis.
Apie antikorozinius padengimus taip pat teko skaityti kituose forumuose, bet susidariau nuomone, kad niekas nieko padoriai ir nežino. Visi tik kažką kurią ir eksperimentuoja, o kokie rezultatai niekas ir nežino.
Mano nuomone metalo apdirbimo principas yra paprastas. Jei metalas yra švariai nuvalytas su smėliasrove, reikia paviršių gruntuoti epoksidiniu gruntu ir vėliau dažyti.
O jei rūdys buvo valomos metalinio šepečio pagalba iki metalo blizgesio, rūdžių likučius galima patepti rūdžių surišėju ir tada gruntuoti.
Vėliau rūdžių surišėjo paviršiaus trinti ar šveisti negalima, nes jis sudaro apsauginę plėvelę, pažeidus tą plėvelę surišėjas praras savo paskirtį.
Kuris surišėjas geras, galima įsitikinti metalo paviršių sutepus ir palikus pusmečiui drėgnoje neventiliuojamoje vietoje. Nepadengtas gruntu geras surišėjas neleis rūdims iškilti metus laiko.
Apie antikorozinius padengimus taip pat teko skaityti kituose forumuose, bet susidariau nuomone, kad niekas nieko padoriai ir nežino. Visi tik kažką kurią ir eksperimentuoja, o kokie rezultatai niekas ir nežino.
Mano nuomone metalo apdirbimo principas yra paprastas. Jei metalas yra švariai nuvalytas su smėliasrove, reikia paviršių gruntuoti epoksidiniu gruntu ir vėliau dažyti.
O jei rūdys buvo valomos metalinio šepečio pagalba iki metalo blizgesio, rūdžių likučius galima patepti rūdžių surišėju ir tada gruntuoti.
Vėliau rūdžių surišėjo paviršiaus trinti ar šveisti negalima, nes jis sudaro apsauginę plėvelę, pažeidus tą plėvelę surišėjas praras savo paskirtį.
Kuris surišėjas geras, galima įsitikinti metalo paviršių sutepus ir palikus pusmečiui drėgnoje neventiliuojamoje vietoje. Nepadengtas gruntu geras surišėjas neleis rūdims iškilti metus laiko.
O gal galima paprasčiau išsiaiškint, kuris gruntas yra geras... tiesiog paklaust VolksWagenininkų kurį gruntą jie naudojo ir ar pasiteisino? Sigi, gal pačiam teko gruntuot? Ir kaip tuomet sekėsi, neišlindo rūdys pūslelėmis? Tai, kad naudot epoksidinį gruntą, tai jau kaip ir aišku, tačiau jau ir tų pačių epoksidinių gruntų asortimentą siūlančių parduotuvių ir atstovybių pasirinkimas irgi nemenkas. Ką jau kalbėt apie paties grunto parinkimą... Dar būna epo-gruntas su Zn (cinko) priedais ir, žinoma, be priedų. Taigi kurie geresni..? Ar svari ir "ant" kiek yra temperatūros įtaka gruntavimo/dažymo kokybei? Gerai būtų konkretūs pavyzdžiai
Pats gruntavimo/dažymo procesas dar labai toli, tačiau ruoštis reik jau iš anksto..
Pats gruntavimo/dažymo procesas dar labai toli, tačiau ruoštis reik jau iš anksto..
Senais laikais paprastas tarybinis rudos spalvos gruntas buvo visai patikimas, žinoma jei nebuvo dažoma ant rūdžių, viskas gerai nuvalyta, o vėliau gruntas iškart nudažomas. Paprasti gruntai turi daug mikroporų, praleidžia orą ir drėgmę, padengus gruntu ir išdžiovinus jį reikėdavo nedelsiant dažyti, kad susidarytų vienalytė danga, nepraleidžianti drėgmės.
Epoksidinis gruntas neturi jokių mikroporų ir nieko nepraleidžia, dėl to po juo ne taip greitai susidaro rūdžių židiniai. Bet epoksidinis gruntas turi vieną blogą savybę, jis yra neelastingas ir gali trūkinėti, o įtrūkimuose kaip žinia ir pradeda veistis ''bacilos''. Tačiau epoksidinį gruntą dabar naudoja visi restauratoriai, dabar tai geriausias gruntas. Tik būtina atidžiai laikytis gamintojų nurodymų.
Gamintojo tikrai negalėčiau įvardinti, bet manau vertėtų pasitikėti žinomesnių gamintojų vardais.
Pirkti dažymo medžiagas geriausia tada, kai to reikia, nes visos cheminės medžiagos labai greitai genda, dažniausiai po 2 metų jos būna niekam tikusios.
Epoksidinis gruntas neturi jokių mikroporų ir nieko nepraleidžia, dėl to po juo ne taip greitai susidaro rūdžių židiniai. Bet epoksidinis gruntas turi vieną blogą savybę, jis yra neelastingas ir gali trūkinėti, o įtrūkimuose kaip žinia ir pradeda veistis ''bacilos''. Tačiau epoksidinį gruntą dabar naudoja visi restauratoriai, dabar tai geriausias gruntas. Tik būtina atidžiai laikytis gamintojų nurodymų.
Gamintojo tikrai negalėčiau įvardinti, bet manau vertėtų pasitikėti žinomesnių gamintojų vardais.
Pirkti dažymo medžiagas geriausia tada, kai to reikia, nes visos cheminės medžiagos labai greitai genda, dažniausiai po 2 metų jos būna niekam tikusios.
Dar yra toks dalykas, kaip medziagu suderinimas viena su kita. Pvz., zinau tiksliai, kad ant Hamerite grunto negalima deti glaisto, nes vyksta reakcija ir gruntas pradeda "tirpti". Ant kai kuriu cinko gruntu uzpurskus dazu irgi ivyksta reakcija ir nudazytas pavirsius susirauksleja. Dabar man teko pabandyti "Mipa'" firmos rudziu suriseja arba stabdytoja. Mano manymu dalykas l.efetyvus. Nors ziurint is kitos puses, rudys toks daiktas, vistiek gali islysti kaip gerai ka nedarytum. Idealiausias budas, tai supuvusias detales keisti naujomis, bet tai dideli pinigai. Dar vienas neblogas budas apsiginti nuo rudziu, tai idealiai nuvalius metala padengti ji alavu. Bet tai nera lengva ir reik tureti patirties....Donatas wrote:O gal galima paprasčiau išsiaiškint, kuris gruntas yra geras... tiesiog paklaust VolksWagenininkų kurį gruntą jie naudojo ir ar pasiteisino? Sigi, gal pačiam teko gruntuot? Ir kaip tuomet sekėsi, neišlindo rūdys pūslelėmis? Tai, kad naudot epoksidinį gruntą, tai jau kaip ir aišku, tačiau jau ir tų pačių epoksidinių gruntų asortimentą siūlančių parduotuvių ir atstovybių pasirinkimas irgi nemenkas. Ką jau kalbėt apie paties grunto parinkimą... Dar būna epo-gruntas su Zn (cinko) priedais ir, žinoma, be priedų. Taigi kurie geresni..? Ar svari ir "ant" kiek yra temperatūros įtaka gruntavimo/dažymo kokybei? Gerai būtų konkretūs pavyzdžiai
Pats gruntavimo/dažymo procesas dar labai toli, tačiau ruoštis reik jau iš anksto..