Nuotraukų priedas: pjaunama skylė radiatoriui talpinti ir pats radiatorius tiek iš vidaus, tiek iš išorės.
Vertinat JŪS
VW T2 BUSiukas (Donatas)
Mariau, turi kažkuom savo abejones pagrįsti? Kodėl manai, kad gali nesigauti? Sakau, kad visa tai ką aš darau tėra paremta daugiau teorinėmis žiniomis, kurios, žinoma, irgi yra ribotos gal ir klaidingos... Šiaip aš busimas odontologas, taigi kaip ir medikas. Studijos anaiptol nesusijusios su auto mechanika, fizika ar kažkuo tokiu... Visa tai, ką darau BUSiukui, yra mano hobis ir tikrai norėtųsi, kad viskas klostytųsi kuo sklandžiau. Taigi išsirutulioja dar vienas klausimas:
Klausimas Nr. 3
Kodėl taip pastatytas (t.y. vertikaliai, kai įėjimo ir išėjimo angos viršuj) radiatorius galėtų neveikti ar veiktų blogiau? Kokie pliusai ir minusai vetikaliai pastatyto radiatoriaus?
Aš mąstau taip: nuorinimo elementas aukščiausioj vietoj, taigi nuorinimas neturėtų būto problema.
Pati radiatoriaus konstrukcija: yra du indai sujungti vamzdeliais. Viršutinis indas, kur yra pajungimai, turėtų būti suskirstytas į dvi kameras: ateinančio karšto aušinimo skysčio ir išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio. Taigi tame tarpe aušinimo skystis turės pratekėti vamzdeliais žemyn į apatinę kamerą ir vėliau kitais vamzdeliais aukštyn išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio kameros link. Tada į variklį...
Skysčio tėkmes pasiskirstymą nulemia aušinimo skysčio pompos sukurti santykiniai teigiamas ir neigiamas spaudimai. Taigi aušinimo skystis visada tekės (bent jau turėtų), kur mažesnis spaudimas. Be to dėl šiluminio plėtimosi ir tam, kad pakelt virimo temperatūrą, įšilusioje aušinimo sistemoje palaikomas iki 0,6-1 atm. slėgis.
Nelabai sugalvoju faktorių lemiančių, kodėl aušinimo skystis gali tekėti horizontaliai ir kodėl negalėtų tekėti vertikalia ašimi. Konvekcija- nebent tai nors ir nežymiai, tačiau galėtų bloginti bendrą šiluminės energijos atidavimą.Žinot, įšilusio oro, tiek ir paties aušinimo skysčio tarpmolekuliniai tarpai padidėja ir santykinis tūrio tankis sumažėja. Tarkim dėl to įšilęs oras ir aušinimo skystis nori kilti. Būtent todėl, manau, dažniausiai aušinimo skysčio įėjimas į radiatorių yra viršuje, o išėjimas- apačioje. Bet juk, kaip minėjau aušinimo sistemoje (kas liečia aušinimo skystį) palaikomas 0,6-1atm. spaudimas, kuris kaip tik ir trukdytų tarpmolekulinių tarpų susidarymui, taigi tai vėl turėtų mažinti konvekcijos reiškinį pačiame radiatoriuje. Be to konvekcijos daroma įtaka srovės stabdymui būtų niekniekis palyginti su aušinimo skysčio pompos sukuriama srove.
Dar sušildyto oro konvekcija gal ir galėtų kažkiek teoriškai apsunkinti aušinimą, nes iš apatinės dalies kylantis oras šildytų viršutinę radiatoriaus dalį, tame tarpe ir indą su išeinančiu atvėsintu aušinimo skysčiu. Kaip tik būtent todėl aušinimo skysčio įvadą į radiatorių, manau, reikia daryt iš galinės BUSiuko sienelės (galo), nes, mano manymu, oro srautas atsimušęs į ortakio gaubto (gaudyklės) galinę sienelę, butų nukreipiamas koncentruočiau į radiatoriaus dalį su karštu aušinimo skysčiu. Nors velniai žino kaip ten kas... Kita vertus konvekcijos reiškinys, manau, turės, ir jei išvis turės, laaabai minimalią reikšmę visai aušinimo sistemai. Be to juk važiuojant turėtų susidaryti pastovus kryptinis oro srautas, kuris ir pačią oro konvekciją pavers niekniekiais, jei išvis nepanaikins jos reiškinių... Bet dar kartą sakau- tai tik teoriniai pamąstymai ...gal ir žiauroki...
Klausimas Nr. 3
Kodėl taip pastatytas (t.y. vertikaliai, kai įėjimo ir išėjimo angos viršuj) radiatorius galėtų neveikti ar veiktų blogiau? Kokie pliusai ir minusai vetikaliai pastatyto radiatoriaus?
Aš mąstau taip: nuorinimo elementas aukščiausioj vietoj, taigi nuorinimas neturėtų būto problema.
Pati radiatoriaus konstrukcija: yra du indai sujungti vamzdeliais. Viršutinis indas, kur yra pajungimai, turėtų būti suskirstytas į dvi kameras: ateinančio karšto aušinimo skysčio ir išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio. Taigi tame tarpe aušinimo skystis turės pratekėti vamzdeliais žemyn į apatinę kamerą ir vėliau kitais vamzdeliais aukštyn išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio kameros link. Tada į variklį...
Skysčio tėkmes pasiskirstymą nulemia aušinimo skysčio pompos sukurti santykiniai teigiamas ir neigiamas spaudimai. Taigi aušinimo skystis visada tekės (bent jau turėtų), kur mažesnis spaudimas. Be to dėl šiluminio plėtimosi ir tam, kad pakelt virimo temperatūrą, įšilusioje aušinimo sistemoje palaikomas iki 0,6-1 atm. slėgis.
Nelabai sugalvoju faktorių lemiančių, kodėl aušinimo skystis gali tekėti horizontaliai ir kodėl negalėtų tekėti vertikalia ašimi. Konvekcija- nebent tai nors ir nežymiai, tačiau galėtų bloginti bendrą šiluminės energijos atidavimą.Žinot, įšilusio oro, tiek ir paties aušinimo skysčio tarpmolekuliniai tarpai padidėja ir santykinis tūrio tankis sumažėja. Tarkim dėl to įšilęs oras ir aušinimo skystis nori kilti. Būtent todėl, manau, dažniausiai aušinimo skysčio įėjimas į radiatorių yra viršuje, o išėjimas- apačioje. Bet juk, kaip minėjau aušinimo sistemoje (kas liečia aušinimo skystį) palaikomas 0,6-1atm. spaudimas, kuris kaip tik ir trukdytų tarpmolekulinių tarpų susidarymui, taigi tai vėl turėtų mažinti konvekcijos reiškinį pačiame radiatoriuje. Be to konvekcijos daroma įtaka srovės stabdymui būtų niekniekis palyginti su aušinimo skysčio pompos sukuriama srove.
Dar sušildyto oro konvekcija gal ir galėtų kažkiek teoriškai apsunkinti aušinimą, nes iš apatinės dalies kylantis oras šildytų viršutinę radiatoriaus dalį, tame tarpe ir indą su išeinančiu atvėsintu aušinimo skysčiu. Kaip tik būtent todėl aušinimo skysčio įvadą į radiatorių, manau, reikia daryt iš galinės BUSiuko sienelės (galo), nes, mano manymu, oro srautas atsimušęs į ortakio gaubto (gaudyklės) galinę sienelę, butų nukreipiamas koncentruočiau į radiatoriaus dalį su karštu aušinimo skysčiu. Nors velniai žino kaip ten kas... Kita vertus konvekcijos reiškinys, manau, turės, ir jei išvis turės, laaabai minimalią reikšmę visai aušinimo sistemai. Be to juk važiuojant turėtų susidaryti pastovus kryptinis oro srautas, kuris ir pačią oro konvekciją pavers niekniekiais, jei išvis nepanaikins jos reiškinių... Bet dar kartą sakau- tai tik teoriniai pamąstymai ...gal ir žiauroki...
Manau variklio kaitimo klausimas taip issprestas nebus + autobuselio viduje bus tikra pirtis. Dar viena busima problema po visu pjaustymu, tai garso izoliacija.Marius wrote:As tik noreciau perspeti gad autobusiuke visada turetum vantu, nes manau kad bus karstoka, kadangi radiatorius montuojamas beveik viduje.
Dar kyla toks klausimas o difuzorius ant radiatoriu desi?
Teko matyti perdarytus autobuselius (Lenkijoje) su negimtaisiais varikliais, vienintelis efektyvus ausinimo budas, tai radiatoriaus montavimas autobuso priekyje arba autobuso dugne (darant spec. oro uzgriebtuvus). Dar vienas budas padidinti ausinimo efektyvuma nieko viduje nepjaunant, tai irengti papildomas oro uzgriebimo "AUSIS" ir statyti 2-radiatorius su difuzoriais.
Idedu kaip pavyzdi Latviu autobuseli. Nors ju autobuse ir gimtasis variklis (2.0 l), bet papildomas ausinimas niekada nemaiso.
Patarti neturiu ką, rašau tik šiaip paįvairinimui. Prieš šimtmetį pirmuose automobiliuose konstruktoriai sugebėjo apsieiti net be vandens pompos, vanduo cirkuliuodavo pats, termosifono principu. Be to, šie automobiliai neturėjo ir kuro pompos, bet turėjo pusautomatinę pavarų dėžę .
Aušinimas: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41915
Karbiuratorius: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41919
Variklis - pavarų dėžė: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41899
Aušinimas: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41915
Karbiuratorius: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41919
Variklis - pavarų dėžė: http://www.oldcarbrochures.com/main.php?g2_itemId=41899
Na taip... galėjau ir apie atomų judėjimą parašyt , nesuvartykit taip žiauriai
Išsiplėtimo bakelis- jį, tiksliau juos, ketinu montuoti virš radiatorių. Tai, žinoma, kažkiek sumažintų salono erdvę. Dar minusas, kad jei visgi neatlaikytų spaudimo ir pšš..., tuomet tikrai BUSiukas virstų pirtimi Kitas variantas, tai dėti vieną bakelį palubėj, salono gale, centre, ties bagažinės durelėm. Taip bent jau vizualiai minimaliai sumažėtų salono erdvė. Ten kaip tik yra tarpelis tarp stoglangio (kur jis suvažiuoja atidarius) ir bagažinės durelių. Dar kaip pliusas, įsivaizduoju turėtų būti susisiekiančių indu principu veikiantis spaudimo suvienodinimas abiejuose radiatoriuose.
Pirtis. Apie tai, kad BUSiukai linkę tapti pirtimis jau girdėjau... Originaliai BUSiuko variklio skyrius iš viršaus "apmuštas" 3cm akmens ar stiklo vatos sluoksniu ir 2-3mm medžio kartonu, ar kaip vadinasi ta plokštė(tiksliai nžn.). Aš savo ruožtu ketinu variklio skyrių iš vidaus "apmušti" 5cm akmens vatos sluoksniu su šilumą atspindinčia folija. Tai manau turėtų pagerinti tiek termo, tiek garso izoliaciją. Gal kas tri geresnių idėjų?
Difuzorius. Nelygu, ką vadinate difuzoriumi, bet jei tai tas pats, ką aš šiuo atveju vadinu radiatoriaus propeleriu ar fenu- na tai taip . Nedėti ar taupyti difuzoriaus, radiatoriaus propelerio ar feno (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) sąskaita, mano manymu būtų klaida. Kita vertus, kaip suprantu difuzorius normaliai turėtų įsijungti tik automobiliui stovint ar labai lėtai judant pvz.: kamščiuose.
Jei viso to ką ketinu padaryti nepakaks efektyviam aušinimui, kuris susidaro dėl mažo oro srauto, kaip minėjau, kritiniu atveju, dar galima padidinti "AUSŲ" kampą. Tai užtikrintų didesnį oro srautą...važiuojant.
Dar tik antra žiemos diena, o jau laukiu pavasario- vasaros, kai bus galima išbandyti pusmečio darbus, eksperimentuoti... tada ir darysim išvadas dėl efektyvumo... Ačiū visiem komentavusiem
Išsiplėtimo bakelis- jį, tiksliau juos, ketinu montuoti virš radiatorių. Tai, žinoma, kažkiek sumažintų salono erdvę. Dar minusas, kad jei visgi neatlaikytų spaudimo ir pšš..., tuomet tikrai BUSiukas virstų pirtimi Kitas variantas, tai dėti vieną bakelį palubėj, salono gale, centre, ties bagažinės durelėm. Taip bent jau vizualiai minimaliai sumažėtų salono erdvė. Ten kaip tik yra tarpelis tarp stoglangio (kur jis suvažiuoja atidarius) ir bagažinės durelių. Dar kaip pliusas, įsivaizduoju turėtų būti susisiekiančių indu principu veikiantis spaudimo suvienodinimas abiejuose radiatoriuose.
Pirtis. Apie tai, kad BUSiukai linkę tapti pirtimis jau girdėjau... Originaliai BUSiuko variklio skyrius iš viršaus "apmuštas" 3cm akmens ar stiklo vatos sluoksniu ir 2-3mm medžio kartonu, ar kaip vadinasi ta plokštė(tiksliai nžn.). Aš savo ruožtu ketinu variklio skyrių iš vidaus "apmušti" 5cm akmens vatos sluoksniu su šilumą atspindinčia folija. Tai manau turėtų pagerinti tiek termo, tiek garso izoliaciją. Gal kas tri geresnių idėjų?
Difuzorius. Nelygu, ką vadinate difuzoriumi, bet jei tai tas pats, ką aš šiuo atveju vadinu radiatoriaus propeleriu ar fenu- na tai taip . Nedėti ar taupyti difuzoriaus, radiatoriaus propelerio ar feno (kaip pavadinsi, taip nepagadinsi) sąskaita, mano manymu būtų klaida. Kita vertus, kaip suprantu difuzorius normaliai turėtų įsijungti tik automobiliui stovint ar labai lėtai judant pvz.: kamščiuose.
Jei viso to ką ketinu padaryti nepakaks efektyviam aušinimui, kuris susidaro dėl mažo oro srauto, kaip minėjau, kritiniu atveju, dar galima padidinti "AUSŲ" kampą. Tai užtikrintų didesnį oro srautą...važiuojant.
Dar tik antra žiemos diena, o jau laukiu pavasario- vasaros, kai bus galima išbandyti pusmečio darbus, eksperimentuoti... tada ir darysim išvadas dėl efektyvumo... Ačiū visiem komentavusiem
jeigu virsutiniame bakelyje yra pertvara tai gerai, bet kadangi šaltas aušinimo skystis nelabai nores kilti i viršu gali susidaryti siokiu tokiu problemu su aušinimo skysčio cirkuliacija. tokiu atveju reikia statyti papildoma siurbliuka skysciui varineti (jie stovi transporteriuose T3, taip pat turi BMW X5, Audi TT) cia yra gamyklos sukurtos aušinimo sistemos ir kaip matome yra montuojami papildomi siurbliukai nes pagrindines variklio aušinimo sistemos siurblio pajegumo neuztenka cia tik tai mano nuomone. Mes turim taip pat T2 kemperi ir planuojam deti vandeniu aušinama motora tad mums ši tema taip pat aktuali.
Apie papildoma pompa taip pat pagalvojau, nes stipriai padidės cirkuliuojančio skysčio tūris ir nežinia ar jis pakankamai cirkuliuos...
Beje, tai mechaninė ar elektrinė 12v pompa? Rimai, jei domėjaisi gal žinai kiek litrų tuomet per min perpumpuoja?
Kitas dalykas dėl variklio. Į kokį keisit? Gal į 1,9TD iš golf'o? Būtų begalo įdomu
Beje, tai mechaninė ar elektrinė 12v pompa? Rimai, jei domėjaisi gal žinai kiek litrų tuomet per min perpumpuoja?
Kitas dalykas dėl variklio. Į kokį keisit? Gal į 1,9TD iš golf'o? Būtų begalo įdomu