Mariau, turi kažkuom savo abejones pagrįsti? Kodėl manai, kad gali nesigauti? Sakau, kad visa tai ką aš darau tėra paremta daugiau teorinėmis žiniomis, kurios, žinoma, irgi yra ribotos
![Laughing :lol:](./images/smilies/icon_lol.gif)
gal ir klaidingos...
![Confused :?](./images/smilies/icon_confused.gif)
Šiaip aš busimas odontologas, taigi kaip ir medikas. Studijos anaiptol nesusijusios su auto mechanika, fizika ar kažkuo tokiu... Visa tai, ką darau BUSiukui, yra mano hobis ir tikrai norėtųsi, kad viskas klostytųsi kuo sklandžiau. Taigi išsirutulioja dar vienas klausimas:
Klausimas Nr. 3
Kodėl taip pastatytas (t.y. vertikaliai, kai įėjimo ir išėjimo angos viršuj) radiatorius galėtų neveikti ar veiktų blogiau? Kokie pliusai ir minusai vetikaliai pastatyto radiatoriaus?
Aš mąstau taip: nuorinimo elementas aukščiausioj vietoj, taigi nuorinimas neturėtų būto problema.
Pati radiatoriaus konstrukcija: yra du indai sujungti vamzdeliais. Viršutinis indas, kur yra pajungimai, turėtų būti suskirstytas į dvi kameras: ateinančio karšto aušinimo skysčio ir išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio. Taigi tame tarpe aušinimo skystis turės pratekėti vamzdeliais žemyn į apatinę kamerą ir vėliau kitais vamzdeliais aukštyn išeinančio atvėsusio aušinimo skysčio kameros link. Tada į variklį...
Skysčio tėkmes pasiskirstymą nulemia aušinimo skysčio pompos sukurti santykiniai teigiamas ir neigiamas spaudimai. Taigi aušinimo skystis visada tekės (bent jau turėtų), kur mažesnis spaudimas. Be to dėl šiluminio plėtimosi ir tam, kad pakelt virimo temperatūrą, įšilusioje aušinimo sistemoje palaikomas iki 0,6-1 atm. slėgis.
Nelabai sugalvoju faktorių lemiančių, kodėl aušinimo skystis gali tekėti horizontaliai ir kodėl negalėtų tekėti vertikalia ašimi. Konvekcija- nebent tai nors ir nežymiai, tačiau galėtų bloginti bendrą šiluminės energijos atidavimą.Žinot, įšilusio oro, tiek ir paties aušinimo skysčio tarpmolekuliniai tarpai padidėja ir santykinis tūrio tankis sumažėja. Tarkim dėl to įšilęs oras ir aušinimo skystis nori kilti. Būtent todėl, manau, dažniausiai aušinimo skysčio įėjimas į radiatorių yra viršuje, o išėjimas- apačioje. Bet juk, kaip minėjau aušinimo sistemoje (kas liečia aušinimo skystį) palaikomas 0,6-1atm. spaudimas, kuris kaip tik ir trukdytų tarpmolekulinių tarpų susidarymui, taigi tai vėl turėtų mažinti konvekcijos reiškinį pačiame radiatoriuje. Be to konvekcijos daroma įtaka srovės stabdymui būtų niekniekis palyginti su aušinimo skysčio pompos sukuriama srove.
Dar sušildyto oro konvekcija gal ir galėtų kažkiek teoriškai apsunkinti aušinimą, nes iš apatinės dalies kylantis oras šildytų viršutinę radiatoriaus dalį, tame tarpe ir indą su išeinančiu atvėsintu aušinimo skysčiu. Kaip tik būtent todėl aušinimo skysčio įvadą į radiatorių, manau, reikia daryt iš galinės BUSiuko sienelės (galo), nes, mano manymu, oro srautas atsimušęs į ortakio gaubto (gaudyklės) galinę sienelę, butų nukreipiamas koncentruočiau į radiatoriaus dalį su karštu aušinimo skysčiu. Nors velniai žino kaip ten kas... Kita vertus konvekcijos reiškinys, manau, turės, ir jei išvis turės, laaabai minimalią reikšmę visai aušinimo sistemai. Be to juk važiuojant turėtų susidaryti pastovus kryptinis oro srautas, kuris ir pačią oro konvekciją pavers niekniekiais, jei išvis nepanaikins jos reiškinių... Bet dar kartą sakau- tai tik teoriniai pamąstymai
![Smile :)](./images/smilies/icon_smile.gif)
...gal ir žiauroki...