Sekmes!Stogai tokie tikrai budavo, bet detalesnius vaizdus ir man idomu butu pamatyti.
VW T2 BUSiukas (Donatas)
Žvelgiant į Donato karštus norus įsigyti šį automobilį, belieka tik pasveikinti su nauju pirkiniu ir gresiančiais naujais darbais. Svarbiausia, kad autobusėlio dugnas nebūtų visai suėstas korozijos, visa kita smulkmena.
Pabaigai belieka pranešti blogą žinią - Vabalų klubas žlunga, juos visai baigia išstumti VW autobusėliai. Teks keisti klubo ir tinklalapio pavadinimą į ''vwdeluxe.lt''
.
Pabaigai belieka pranešti blogą žinią - Vabalų klubas žlunga, juos visai baigia išstumti VW autobusėliai. Teks keisti klubo ir tinklalapio pavadinimą į ''vwdeluxe.lt''
.
...na matai Valduk,nelabai yra ka rodyt,kol busikas nevaziuojantiswaldukas wrote:O kodel Sauliau savo autobuseli uzslaptines? Niekam nerodai?Saulius wrote:...šaunuolis Donatai! Matau,kad busiukų gretos dideja. Kitais metais bus galima pamėgint padaryt busikų iškylą
Gal kada idesiu ir savuosius eksponatus i sia rubrika?
Na taip... Stogai tokie tikrai būdavo, tiesiog paieškokit su google ar TheSamba.com - įsitikinsit. Manau, Lietuvoj tai tikrai retas variantas. Šiaip ar taip stoglangis- tai vienas iš faktorių padėjusių įsigyti būtent šį BUSiuką. Paskui tikrai pateiksiu ir daugiau nuotraukų su/apie stoglangį, gal jau ir kitą savaitę... 
Na o ką- atgaivinimo darbai pajudėjo, jei taip galima sakyti Variklis užkaisdavo labai greit,..aišku, kad reikėjo kažką daryt...
Darbas Nr.1
Iš senojo radiatoriaus išleidau vandenį, taip tą patį kur iš čiaupo bėga, ir aušinimo sistemą užpildžiau aušinimo skysčiu (-35C etilenglikolio pagrindo antifreez'u). Dar yra toks, kaip pardavėjas sakė, "dačikas", pačiame radiatoriuje ir kurio funkcija, kiek suprantu, prie tam tikros temperatūros įjungti ventiliatorių radiatoriui aušinti.Žinoma jis neveikia, taigi padariau labai paprastai sujungiau laidus tiesiogiai (ne per "dačiką"). Rezultate- tik įjungus degimą ventiliatorius pradeda pastoviai suktis.
Aušinimas pagerėjo, dabar kai lauke dieną keli laipsniai +C, galima ramiai važinėti ~30-45min, vietoj buvusių <10min juokinga, tačiau to pakako, kad BUSiukas pats savo eiga nukeliautų į garažą kur ir bus laikomas. Valio!
Dar pardavėjas sakė, kad BUSiukui išimtas termostatas, tam kad vanduo pastoviai cirkuliuotų ir taip geriau aušintų variklį. Tik užkūrus šaltą variklį jis kokią minutę dūsta, gęsta- reik truputį paspaust akceleratorių. Maža to man kyla dvejonių..., dėl darbinės temperatūros, taigi kas čia bus...
Klausimas Nr.1
Ar termostato nebuvimas ir maža pradinė darbinė temperatūra nekenkia pačiam varikliui? Beje, kaip lietuviškai vadinamas dačikas?
Faktas tas, kad aušinimo sistemą dar galima tobulint ir tobulint...
Štai senasis radiatorius, dačikas ir minėtieji laidai prieš sujungimą:
Na o ką- atgaivinimo darbai pajudėjo, jei taip galima sakyti
Variklis užkaisdavo labai greit,..aišku, kad reikėjo kažką daryt...Darbas Nr.1
Iš senojo radiatoriaus išleidau vandenį, taip tą patį kur iš čiaupo bėga, ir aušinimo sistemą užpildžiau aušinimo skysčiu (-35C etilenglikolio pagrindo antifreez'u). Dar yra toks, kaip pardavėjas sakė, "dačikas", pačiame radiatoriuje ir kurio funkcija, kiek suprantu, prie tam tikros temperatūros įjungti ventiliatorių radiatoriui aušinti.Žinoma jis neveikia, taigi padariau labai paprastai sujungiau laidus tiesiogiai (ne per "dačiką"). Rezultate- tik įjungus degimą ventiliatorius pradeda pastoviai suktis.
Aušinimas pagerėjo, dabar kai lauke dieną keli laipsniai +C, galima ramiai važinėti ~30-45min, vietoj buvusių <10min
juokinga, tačiau to pakako, kad BUSiukas pats savo eiga nukeliautų į garažą kur ir bus laikomas. Valio! Dar pardavėjas sakė, kad BUSiukui išimtas termostatas, tam kad vanduo pastoviai cirkuliuotų ir taip geriau aušintų variklį. Tik užkūrus šaltą variklį jis kokią minutę dūsta, gęsta- reik truputį paspaust akceleratorių. Maža to man kyla dvejonių..., dėl darbinės temperatūros, taigi kas čia bus...
Klausimas Nr.1
Ar termostato nebuvimas ir maža pradinė darbinė temperatūra nekenkia pačiam varikliui? Beje, kaip lietuviškai vadinamas dačikas?
Faktas tas, kad aušinimo sistemą dar galima tobulint ir tobulint...
Štai senasis radiatorius, dačikas ir minėtieji laidai prieš sujungimą:
Gerai būtų įsigyti šio variklio knygą, būtų lengviau rasti visus atsakymus.
Bijau, kad netektų radiatoriaus perkelti į autobusėlio nosį. Tada autobusėlio išvaizda būtų gerokai subjaurota, bet būtų išspręsta aušinimo problema. Teko Lietuvoje tokius matyti, be to Brazilijoje dabar gaminami autobusėliai taip pat su tokiais radiatoriais nosyje.
Nežinau, ar ventiliatorius tokiame variklyje turi suktis nuolat, bet logiškai mąstant, jis turi suktis tik perkaitus varikliui. Nuolatos besisukantis ventiliatoriaus elektrinis variklis gerokai ''ėda'' generatoriaus sukuriamą energiją, apkrauna patį generatorių ir didina kuro išlaidas.
Termostatas greičiau yra ne išimtas, o tik perjungti jo laidai. Reikėtų nusipirkti naują termostatą ir jį tiesiog pakeisti, tuomet variklis iki darbinės temperatūros greičiau įkais.
Žodį ''datčikas'' galima pakeisti į žodį daviklis arba jungiklis, žodynuose kaip tik ir įrašytas šis variantas: gauge - daviklis.
Bijau, kad netektų radiatoriaus perkelti į autobusėlio nosį. Tada autobusėlio išvaizda būtų gerokai subjaurota, bet būtų išspręsta aušinimo problema. Teko Lietuvoje tokius matyti, be to Brazilijoje dabar gaminami autobusėliai taip pat su tokiais radiatoriais nosyje.
Nežinau, ar ventiliatorius tokiame variklyje turi suktis nuolat, bet logiškai mąstant, jis turi suktis tik perkaitus varikliui. Nuolatos besisukantis ventiliatoriaus elektrinis variklis gerokai ''ėda'' generatoriaus sukuriamą energiją, apkrauna patį generatorių ir didina kuro išlaidas.
Termostatas greičiau yra ne išimtas, o tik perjungti jo laidai. Reikėtų nusipirkti naują termostatą ir jį tiesiog pakeisti, tuomet variklis iki darbinės temperatūros greičiau įkais.
Žodį ''datčikas'' galima pakeisti į žodį daviklis arba jungiklis, žodynuose kaip tik ir įrašytas šis variantas: gauge - daviklis.
Noriu prisidėti prie diskusijos.
Termostato nebuvimas praktiškai varikliui žalos nepadarys, nes jo nebuvimas vandens pompą priverčia aušinimo skystį cirkuliuoti didžiuoju ratu, ko pasekoje aušinimo sistema neįgauna normalios darbinės temperatūros, reikiamos aprūpinti šildymo sistemą ir kuro sistemą, kurią suskaičiavo genijai, kai kūrė variklius, taigi termostato paskirtis aušinimo sistemą padalinti į dvi dalis, užvedus variklį aušinimo skystis cirkuliuoja mažuoju ratu ir pirmiausia aprūpina karbiuratoriaus ir salono pašildymą, vėliau pasiekus aušinimo skysčio temperatūrą, tokią kokia yra užrašyta ant termostato, termostatas pradeda atsidarinėti ir praleisti skystį didžiuoju ratu.
Daviklis radiatoriuje reikalingas įjungti ventiliatorių pasiekus nustatytą maksimalią būtent tam varikliui apskaičiuotą aušinimo skysčio temperatūrą.
Taigi Donato BUSIUKO variklyje matyt nėra termostato, o radiatoriaus daviklis nuo pastovaus perkaitimo numiręs, o viela karbiuratoriuje ne šiaip sau, nes kaip minėjau, aušinimo skystis įtakoja kuro sistemai. Audi variklio atveju užvedus variklį aušinimo skystis pratekėdamas per karbiuratoriaus "bi" metalinę spyruoklę ją šildo, spyruoklė nuo šilumos stengiasi atidaryti karbiuratoriaus oro sklendę, nes spyruoklė tiesiogiai sujungta su karbiuratoriaus oro sklende, šiuo atveju manau, kad ir "bi" spyruoklė numirusi todėl įdėta viela, kad nors kiek kuro mišinys gautų oro. Na dėl šių išvardintų bėdų aišku šaltas motoras dirba blogai, sušilęs eikvoja žymiai daugiau kuro, nes aušinimo skystis tinkamai nesureguliuoja karbiuratoriaus oro sklendės.
Radiatoriaus perkėlimas į priekį sprendimo variantas, bet as manau pabandyčiau kur nors ant automobilio dugno pagaminti oro griebtuvą ir jį nukreipti į radiatorių, gal tai pagerintų aušinimą ir estetinis vaizdas išliktų geras.
Panaši karbiuratoriaus pašildymo sistema yra ir ant vabalinio karbiuratoriaus, tik čia sklendės valdymą atlieka elektros sistema ir aplinkinis šylantis oras.
Nuotraukoje vabalinio karbiutatoriaus "bi" spyruokles sistema. Jei kam įdomu, galiu išardyti ir nufotografuoti smulkiau.
Termostato nebuvimas praktiškai varikliui žalos nepadarys, nes jo nebuvimas vandens pompą priverčia aušinimo skystį cirkuliuoti didžiuoju ratu, ko pasekoje aušinimo sistema neįgauna normalios darbinės temperatūros, reikiamos aprūpinti šildymo sistemą ir kuro sistemą, kurią suskaičiavo genijai, kai kūrė variklius, taigi termostato paskirtis aušinimo sistemą padalinti į dvi dalis, užvedus variklį aušinimo skystis cirkuliuoja mažuoju ratu ir pirmiausia aprūpina karbiuratoriaus ir salono pašildymą, vėliau pasiekus aušinimo skysčio temperatūrą, tokią kokia yra užrašyta ant termostato, termostatas pradeda atsidarinėti ir praleisti skystį didžiuoju ratu.
Daviklis radiatoriuje reikalingas įjungti ventiliatorių pasiekus nustatytą maksimalią būtent tam varikliui apskaičiuotą aušinimo skysčio temperatūrą.
Taigi Donato BUSIUKO variklyje matyt nėra termostato, o radiatoriaus daviklis nuo pastovaus perkaitimo numiręs, o viela karbiuratoriuje ne šiaip sau, nes kaip minėjau, aušinimo skystis įtakoja kuro sistemai. Audi variklio atveju užvedus variklį aušinimo skystis pratekėdamas per karbiuratoriaus "bi" metalinę spyruoklę ją šildo, spyruoklė nuo šilumos stengiasi atidaryti karbiuratoriaus oro sklendę, nes spyruoklė tiesiogiai sujungta su karbiuratoriaus oro sklende, šiuo atveju manau, kad ir "bi" spyruoklė numirusi todėl įdėta viela, kad nors kiek kuro mišinys gautų oro. Na dėl šių išvardintų bėdų aišku šaltas motoras dirba blogai, sušilęs eikvoja žymiai daugiau kuro, nes aušinimo skystis tinkamai nesureguliuoja karbiuratoriaus oro sklendės.
Radiatoriaus perkėlimas į priekį sprendimo variantas, bet as manau pabandyčiau kur nors ant automobilio dugno pagaminti oro griebtuvą ir jį nukreipti į radiatorių, gal tai pagerintų aušinimą ir estetinis vaizdas išliktų geras.
Panaši karbiuratoriaus pašildymo sistema yra ir ant vabalinio karbiuratoriaus, tik čia sklendės valdymą atlieka elektros sistema ir aplinkinis šylantis oras.
Nuotraukoje vabalinio karbiutatoriaus "bi" spyruokles sistema. Jei kam įdomu, galiu išardyti ir nufotografuoti smulkiau.
Dėkui, Valdui, Rimgaudui ir visiems kitiems.
Kažkiek apie bimetalinių plokštelių veikimo principus dar suprantu... Manau, BImetalinių plokštelių veikimo principu (išlinkimu) pagrįstas ir termostato, ir vadinamojo datčiko (daviklio/jungiklio), tiek ir karbiuratoriaus oro srauto sklendės reguliavimo mechanizmas. Labai paprasta, bent jau pats principas: du metalai kaitinami su skirtingu šiluminio plėtimosi koeficientu...
Kad termostato nėra, arba kad jis sugedęs/užstrigęs patvirtina dar ir tai, kad vos tik užkūrus variklį, aušinimo skystis pilnu tempu teka per radiatorių. Kur termostatas randamas, nelabai įsivaizduoju, tiesa, dar ir neieškojau
Įdomiai čia su ta karbiuratoriaus oro sklende. Tai, kad aušinimo skystis kaitina ten kažkokią spyruoklę, prisipažinsiu, nebūčiau pagalvojęs.
Manau yra paprastesnis variantas. Žodyne išsiverčiau žodį "choke", viena iš reikšmių droselis. Dar liaudiškai, kiek suprantu, jis vadinamas "patsosu". Kaip tik toks droselis yra ant motociklo Honda Dominator. Svirtelė patraukiama užkūrinėjant variklį, o atpalaiduojama varikliui jau bent truputį įšilus, taip reguliuojama oro sklendė.
Manau vietoj išradingosios vielos galima būtų sumeistrauti droselį, reguliuojantį minėtąją sklendę ir valdomą kažkur iš vairuotojo pozicijų.
Kažkaip pasidaryti visą originalų oro srauto reguliavimo mechanizmą nededu didelių vilčių.Žinoma, galima būtų ieškoti tokio pačio karbiuratoriaus su visais spyruokliniais bimetaliniais mechanizmais, bet tiesiog nemanau, kad verta, kai nežinia kokia šio variklio būklė ir kiek jis šiame BUSiuke stovės
Na taip... dabar dėl radiatoriaus. Jei reikės radiatorių dėti BUSiuko priekyje- tai bus kraštutinis ir galutinis variantas. Konsultavausi su Bamboocha, ačiū jam. Jis sakėsi, kad išsivertė su kryptiniu oro srautu per vieną didelį radiatorių nuo kokio tai Seat'o ir dviem propeleriais.
Jei įmanoma, ketinu dėti, priklausomai nuo to kokie tilps, naujus ar apynaujus, kuo didesnius ir efektyvesnius du radiatorius su propeleriais, BUSiuko šonuose, variklio skyriuje. Tereikia, iš ortakių oro srautą nukreipti būtent į radiatorius, o ne pro šalį kur nors... Du radiatoriai reiškia didesnį aušinamojo paviršiaus plotą, o taip pat ir aušinimo skysčio kiekį, tikiuosi ir pakankamą efektyvumą. Jei to nepakaks, dar galima padidinti pačių ortakių (Scoop'ų) ir taip nedidelį kampą į oro srautą, susikuriantį važiuojant BUSiukui. Tai garantuotų didesnį oro srautą pratekantį pro radiatorius.
Dar yra idėja, galinėse variklio skyriaus durelėse padaryti oro išėjimo angas, vėlgi tam, kad oro srautas lengviau susirastų "išėjimą", pagerėtų cirkuliacija. Juk už BUSiuko, važiuojant susidaro mažesnio slėgio zona. Kodėl gi neišnaudot ir jos?
Pačio aušinimo skysčio cirkuliacijai pagyvinti galima įstatyti papildomą skysčio pompą, bet vėlgi, manau, reikia atsižvelgti į tai, kad jos pajėgumas būtų adekvatus pagrindinei pompai.
Radiatoriaus kokybė ir efektyvumas, taip pat turi įtakos visam aušinimo sistemos efektyvumui. Tai bene svariausias elementas. Teko girdėti apie intercooler'inius radiatorius, tiksliau tai, kad jie efektyvesni. Štai ir dar vienas klausimas ateina į mano galvą.
Klausimas NR.2
Tiesa, ar gandai, kad intercooler'iniai radiatoriai efektyvesni? Jei tai tiesa, tai kas tai lemia? Kažkokia ypatinga konstrukcija? Galiausiai kur geriausia ieškoti tokių radiatorių?
Kažkiek apie bimetalinių plokštelių veikimo principus dar suprantu... Manau, BImetalinių plokštelių veikimo principu (išlinkimu) pagrįstas ir termostato, ir vadinamojo datčiko (daviklio/jungiklio), tiek ir karbiuratoriaus oro srauto sklendės reguliavimo mechanizmas. Labai paprasta, bent jau pats principas: du metalai kaitinami su skirtingu šiluminio plėtimosi koeficientu...
Kad termostato nėra, arba kad jis sugedęs/užstrigęs patvirtina dar ir tai, kad vos tik užkūrus variklį, aušinimo skystis pilnu tempu teka per radiatorių. Kur termostatas randamas, nelabai įsivaizduoju, tiesa, dar ir neieškojau
Įdomiai čia su ta karbiuratoriaus oro sklende. Tai, kad aušinimo skystis kaitina ten kažkokią spyruoklę, prisipažinsiu, nebūčiau pagalvojęs.
Manau yra paprastesnis variantas. Žodyne išsiverčiau žodį "choke", viena iš reikšmių droselis. Dar liaudiškai, kiek suprantu, jis vadinamas "patsosu". Kaip tik toks droselis yra ant motociklo Honda Dominator. Svirtelė patraukiama užkūrinėjant variklį, o atpalaiduojama varikliui jau bent truputį įšilus, taip reguliuojama oro sklendė.
Manau vietoj išradingosios vielos galima būtų sumeistrauti droselį, reguliuojantį minėtąją sklendę ir valdomą kažkur iš vairuotojo pozicijų.
Kažkaip pasidaryti visą originalų oro srauto reguliavimo mechanizmą nededu didelių vilčių.Žinoma, galima būtų ieškoti tokio pačio karbiuratoriaus su visais spyruokliniais bimetaliniais mechanizmais, bet tiesiog nemanau, kad verta, kai nežinia kokia šio variklio būklė ir kiek jis šiame BUSiuke stovės
Na taip... dabar dėl radiatoriaus. Jei reikės radiatorių dėti BUSiuko priekyje- tai bus kraštutinis ir galutinis variantas. Konsultavausi su Bamboocha, ačiū jam. Jis sakėsi, kad išsivertė su kryptiniu oro srautu per vieną didelį radiatorių nuo kokio tai Seat'o ir dviem propeleriais.
Jei įmanoma, ketinu dėti, priklausomai nuo to kokie tilps, naujus ar apynaujus, kuo didesnius ir efektyvesnius du radiatorius su propeleriais, BUSiuko šonuose, variklio skyriuje. Tereikia, iš ortakių oro srautą nukreipti būtent į radiatorius, o ne pro šalį kur nors... Du radiatoriai reiškia didesnį aušinamojo paviršiaus plotą, o taip pat ir aušinimo skysčio kiekį, tikiuosi ir pakankamą efektyvumą. Jei to nepakaks, dar galima padidinti pačių ortakių (Scoop'ų) ir taip nedidelį kampą į oro srautą, susikuriantį važiuojant BUSiukui. Tai garantuotų didesnį oro srautą pratekantį pro radiatorius.
Dar yra idėja, galinėse variklio skyriaus durelėse padaryti oro išėjimo angas, vėlgi tam, kad oro srautas lengviau susirastų "išėjimą", pagerėtų cirkuliacija. Juk už BUSiuko, važiuojant susidaro mažesnio slėgio zona. Kodėl gi neišnaudot ir jos?
Pačio aušinimo skysčio cirkuliacijai pagyvinti galima įstatyti papildomą skysčio pompą, bet vėlgi, manau, reikia atsižvelgti į tai, kad jos pajėgumas būtų adekvatus pagrindinei pompai.
Radiatoriaus kokybė ir efektyvumas, taip pat turi įtakos visam aušinimo sistemos efektyvumui. Tai bene svariausias elementas. Teko girdėti apie intercooler'inius radiatorius, tiksliau tai, kad jie efektyvesni. Štai ir dar vienas klausimas ateina į mano galvą.
Klausimas NR.2
Tiesa, ar gandai, kad intercooler'iniai radiatoriai efektyvesni? Jei tai tiesa, tai kas tai lemia? Kažkokia ypatinga konstrukcija? Galiausiai kur geriausia ieškoti tokių radiatorių?