2013 m. Su vabalu - į Krymą! (birželio 8 - 24 d.)
Kelionė baigėsi ir prasideda įspūdžių pasakojimas. Kad būtų lengviau įkeliu trumpą dienoraštį.
7 d. Pirmoji kelionės diena praėjo be didesnių nuotykių. Nedaug atsilikdami nuo grafiko, Medininkų kelio poste važiavome per LTñBY valstybių sieną, apžiūrėjome Krėvos pilies griuvėsius, o netoli Minsko mus pasitiko Georgijus su Baltarusijos vabalistais ir palydėjo iki Lietuvos Respublikos ambasados Minske. Ten nusifotografavome ir, aplankę VW atstovus Minske, nuvažiavome į Babruiską, kur ÑTuristoì viešbutyje kiekvienas gavo po vienvietį kambarį. Viešbutyje esančiame restorane vyko diskoteka, po kurios kilusios triukšmingos vietinių muštynės paįvairino pirmąją kelionės dieną.
8 d. Antroji kelionės diena iš pradžių nežadėjo jokių nuotykių. Pervažiavome BYñUA valstybių sieną ir pagal grafiką judėjome link Kijevo. Dardėjome palopytais Ukrainos keliais, už lango matėsi miškai, laukai ir braškes pardavinėjančios moteriškės. Darėsi karšta, šiek tiek nuobodoka ir tada vienas vabaliukas nusprendė paįvairinti mūsų kelionę. Ties Černygovu nusižiūrėjęs vieną braškių pardavėją, jis sustojo ir daugiau nepajudėjo. Valio, nuotykis! Užsikėlėme vabaliuką ant tokiems įvykiams skirto traliuko, pakeliui nusipirkome šašlykų ir apie 21 val. įvažiavome į Lietuvos ambasados Kijeve teritoriją. Čia mūsų laukė staigmena: gavome didžiulį butą ir SPA patalpas. Rimgaudas simboliškai pasistatė nakvynei palapinę, o kiti pasiklojo ambasados patalpose ir susirinko prie bendro stalo. Įsivaizduokite ñ žvakės, kepamų šašlykų kvapas, o šalia ñ jūsų vabalas!
9 d. Trečią kelionės rytą Kijeve pradėjome nuo Pečersko Lavros, o autobusiukas buvo pakviestas fotografuotis ten iš arčiau. Diena praėjo vaikštinėjant po Sofijos soborą, Kreščiatiką, o pabaigai pasilikome buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies kalną. Užkopę pamatėme, kad jis vietinių mėgstamas, prižiūrimas, šiukšlių nedaug, todėl jų rinkimas buvo greitas ir simbolinis.
Tą pačią dieną paskelbėme konkursą sugedusio vabaliuko užpakalinio rato stabdžių būgnui rasti. Vakare vienas jau buvo rastas Šeduvoje, o kitas ñ Radviliškyje, ir abu laukė kelionės į Ukrainą. Konkurse panoro dalyvauti ir Igoris iš Ukrainos, kurį mums rekomendavo Odesos vabalų klubas.
10 d. Ketvirtą kelionės dieną važiavome toliau. Sugedęs vabaliukas, užkeltas ant tralo, išdidžiai keliavo pirmas ir buvo daugiausiai fotografuojama kolonos mašina. Pakeliui sustojome OKKO tinklo degalinėje. Jie prekiauja Lietuvoje gamintu kuru, ir Lietuvos Orlen rekomendavo jo pasipildyti šio tinklo degalinėse. Staigmena: ten sutikome Lietuvos ambasadorių Ukrainoje p. P. Vaitiekūną. Pabendravę pasukome į skirtingas puses. Jis ñ į Kijevą, o mes ñ į Odesą.
Paaiškėjo išvakarėse skelbto konkurso nugalėtojas. Juo tapo vabalistas Igoris, kuris pristatė reikiamą stabdžių būgną tiesiai į mūsų stabtelėjimo vietą ir laimėjo prizą ñ marškinėlius su šios kelionės logotipu.
Vakare pasiekėme Odesą ir apsigyvenome ant jūros kranto. Įsivaizduokite ñ jūs šiltoje jūroje, o šalia ñ jūsų vabalas!
Vėliau vakare mašinas atidavėme VW atstovo Odesoje ÑAvtodomì servisui ñ diagnostikai ir smulkiam remontui.
11 d. Atspėkite, kur prasidėjo penktoji kelionės diena? Atspėjote ñ šiltoje jūroje! Dieną nuvykome į servisą pasiimti automobilių ir kartu su Lietuvos garbės konsule Olena Drutis, serviso ÑAvtodomì, Odesos vabalų klubo bei merijos atstovais dalyvavome preskonferencijoje. Padraugavę su vietos vabalistais, nuplautais ir suremontuotais automobiliais išvažiavome į paradą po Odesos gatves. Po to ñ Literatūros muziejaus skulptūrų parkas, senamiestis ir ÑSevilijos kirpėjoì spektaklis garsiajame Odesos operos teatre.
Įsivaizduokite ñ teatras, opera, o šalia ñ jūsų vabalas!
12 d. Šeštąją kelionės dieną pasiektas Krymas!
Jevpatorijoje buvęs lakūnas, iš Ukrainos vabalistų sužinojęs apie mūsų atvykimą, per vieną dieną į restauruojamą T2 įsistatė kuro baką, variklį ir naktį atvažiavo padraugauti su mumis.
13 d. Septintąją dieną mėgautasi jūra ir smėlėta pakrante. Popiet užėjo tokia audra, jog teko laikyti palapinių virves ir kuoliukus, kad neprapultų išsvajota nakvynė ant jūros kranto. Na, o kas paliko plyšelį palapinės langelyje, tas rado šlapius miegmaišius. Po audros kempinge mėtėsi iš kitur vėjo atpūstos šiukšlės, į kurias rodė pasipiktinę vietiniai ir kažkodėl liepė mums jas susirinkti.
14 d. Aštuntąją dieną pasiekta Jalta. Pakeliui aplankytos požeminės uolos, o vakare ant jūros kranto atšvęstas Arūno gimtadienis.
15 d. Devintos dienos ryte vabalus išrikiavome Jaltos krantinėje, o patys ñ laivu į Kregždutės lizdą. Popiet aplankėme Ai Petri viršukalnės turgų, o vakarop ñ Lietuvos dienų atidarymas Jaltos krantinėje. Įsivaizduokite ñ Valdas kalno viršūnėje, Antanas vairuoja jo kabrioletą, o jame sėdi prieš savaitę išrinktas naujasis Jaltos meras su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Ukrainoje. Išleisti prie scenos, jie švytinčiais veidais paskelbė šventės pradžią. Vakare visi vabalai buvo pakviesti papuošti naujai atidaromo Masandos pliažo vakarėlį. Tuo pačiu ir išsimaudėme.
16 d. Dešimtą dieną, pakeliui apžiūrėję Voroncovo rūmų parką, atvažiavome į Balaklavą. Čia mus pasitiko vabalistasŽenia, kuris neplanuotai pakvietė į Sevostopolį. O čia, pasirodo, ñ miesto šventė! Svarbiausioje aikštėje surengėme fotosesiją miesto gyventojams ir svečiams. Įsivaizduokite ñ jūroje išrikiuotas vienos šalies karo laivynas, o aikštėje džiūgaujantys vaikai fotografuojasi su iš mūsų šalies atvykusiais vabalais! Tiesa, prieš tai dar aplankėme Panoramą, o po to ñ Chersonesą. Kitas vietos vabalistas parodė metalinį garažiuką, kuriame nuo tarybinių laikų saugo apie 1959 m. pagamintą vabalą. Išklausėme jaudinantį pasakojimą apie tai, kaip, trūkstant originalių detalių, jas keisdavo pagamintomis tarybinių auksarankių meistrų.
17 d. Vienuolikta diena prasidėjo buvusioje povandeninių laivų remonto įmonėje, o po jos ñ laivu, bet ne povandeniniu ñ plaukėme į Sidabrinį ir Auksinį pliažus. Koks pliažas be liūties! Sušlapę, bet laimingi, kas užlipome, o kas užvažiavome į kalne esančią tvirtovę.
18 d. Dvyliktą kelionės dieną pasukome namo. Liūdnomis akimis palydėję kalnus ir jūrą, pakeliui aplankę Bachčisarajaus rūmus, išburzgėme iš Krymo ir nakvojome kaimo turizmo sodyboje ant Dniepro deltos kranto. Čia vyko vietos varlių koncertas. Rimgaudas gavo vietą parteryje ir pasistatė ten nakvynei palapinę.
19 d. Tryliktą dieną laukuose žydinčias saulėgrąžas keitė dar tik besiruošiančios žydėti. Tai bylojo, kad zvimbiame šiauriau. Kelionę vienur paįvairino netikėtai nuostabi pakelės degalinės kava, kitur ñ akimirksniu pateikti barščiai ir numizmatikos parodėlė, o dienos kelio gale ñ ramus pasivaikščiojimas Sofijos parke Umanėje. Lengvas nuovargis ir jokių nuotykių. Pradedu ilgėtis Sauliaus ir jo vabalo, kuriam reguliariai netikėtai baigdavosi kuras.
20 d. Keturioliktą kelionės dieną prie mūsų vėl prisijungė traliukas, kurį buvome palikę pusiaukelėje. Kryme jo neprireikė, taigi nuo to paties taško, kuriame buvo paliktas, jis vėl patraukė kartu su mumis ñ namų pusėn. Važiavome pasišokinėdami, net traliuko elektros kištukas nušoko. Trumpam stabtelėjome prie pakelės automobilių dalių parduotuvės ir vietos turgelio, o vakare jau maudėmės prie Rovno ir kirtome Valdo virtus makaronus.
21 d. Svarbi diena, nes mūsų įvažiavimas į Lvove vykstantį ÑLeopolis Grand Prixì buvo numatytas netgi renginio programoje. Turėjome prisistatyti laiku, todėl išvykome 6 val. ryte. Po dviejų valandų važiavimo supratome, kad išsiruošėme aiškiai per anksti. Tada sustojome, Valdas užkūrė primusą ir mes ramiai pasimėgavome garuojančia kava. Atvykus į Lvovą, mus pasitiko scena ir renginio vedėjai. Kiekvienas automobilis su visu ekipažu buvo pakviestas ant ÑLeopolis Grand Prixì scenos ir pristatytas žiūrovams. Nuo tada tapome vietos žvaigždėmis. Vakare dalyvavome Ñmaskolioì pasirodyme ir jo gaudynėse vietos restoranėlyje, o vėliau smagus pasisėdėjimas tęsėsi ankštoje bendrabučio tipo virtuvėlėje.
22 d. Vyko didžiosios lenktynės, kurių skirtingose grupėse dalyvavo Lino, Artūro bei Vytenio automobiliai. Po jų linksmai grįžome į autombilių ekspozicijos vietą. Spėkite, kiek žmonių telpa į Kiubelį? Teisingas atsakymas ñ 11! Vakare prie mūsų stalų plevėsavo Lietuvos ir Vabalų klubo vėliavos, o vietiniai jau troško nusifotografuoti ne tik prie mūsų vabalų, bet su mumis pačiais!
23 d. Sudie, Ukraina! Prie mūsų prisijungė Lino ir Erdvilo ekipažai, atvykę į Lvove vykusį renginį, todėl namo grįžta jau 10 vabalų. Lenkijoje radome kempingą ant ežero kranto, kur vaikų rūpesčiu Joninės buvo atšvęstos laikantis tradicijų: su šokinėjimu per laužą ir paparčio žiedo ieškojimu.
24 d. Spėkite, kaip prasidėjo paskutinė kelionės diena? Teisingai ñ maudantis šiltame ežere. Bet, kaip sakoma, nėra tokios kompanijos, kuri kada nors neturėtų išsiskirstyti. Pirmasis ekipažas nusuko link namų Augustave, kiti ñ Lazdijuose, dar kiti ñ Kaune, Šeduvoje ir Radviliškyje. Nakvynė namie ir laiminga kelionės pabaiga!
7 d. Pirmoji kelionės diena praėjo be didesnių nuotykių. Nedaug atsilikdami nuo grafiko, Medininkų kelio poste važiavome per LTñBY valstybių sieną, apžiūrėjome Krėvos pilies griuvėsius, o netoli Minsko mus pasitiko Georgijus su Baltarusijos vabalistais ir palydėjo iki Lietuvos Respublikos ambasados Minske. Ten nusifotografavome ir, aplankę VW atstovus Minske, nuvažiavome į Babruiską, kur ÑTuristoì viešbutyje kiekvienas gavo po vienvietį kambarį. Viešbutyje esančiame restorane vyko diskoteka, po kurios kilusios triukšmingos vietinių muštynės paįvairino pirmąją kelionės dieną.
8 d. Antroji kelionės diena iš pradžių nežadėjo jokių nuotykių. Pervažiavome BYñUA valstybių sieną ir pagal grafiką judėjome link Kijevo. Dardėjome palopytais Ukrainos keliais, už lango matėsi miškai, laukai ir braškes pardavinėjančios moteriškės. Darėsi karšta, šiek tiek nuobodoka ir tada vienas vabaliukas nusprendė paįvairinti mūsų kelionę. Ties Černygovu nusižiūrėjęs vieną braškių pardavėją, jis sustojo ir daugiau nepajudėjo. Valio, nuotykis! Užsikėlėme vabaliuką ant tokiems įvykiams skirto traliuko, pakeliui nusipirkome šašlykų ir apie 21 val. įvažiavome į Lietuvos ambasados Kijeve teritoriją. Čia mūsų laukė staigmena: gavome didžiulį butą ir SPA patalpas. Rimgaudas simboliškai pasistatė nakvynei palapinę, o kiti pasiklojo ambasados patalpose ir susirinko prie bendro stalo. Įsivaizduokite ñ žvakės, kepamų šašlykų kvapas, o šalia ñ jūsų vabalas!
9 d. Trečią kelionės rytą Kijeve pradėjome nuo Pečersko Lavros, o autobusiukas buvo pakviestas fotografuotis ten iš arčiau. Diena praėjo vaikštinėjant po Sofijos soborą, Kreščiatiką, o pabaigai pasilikome buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilies kalną. Užkopę pamatėme, kad jis vietinių mėgstamas, prižiūrimas, šiukšlių nedaug, todėl jų rinkimas buvo greitas ir simbolinis.
Tą pačią dieną paskelbėme konkursą sugedusio vabaliuko užpakalinio rato stabdžių būgnui rasti. Vakare vienas jau buvo rastas Šeduvoje, o kitas ñ Radviliškyje, ir abu laukė kelionės į Ukrainą. Konkurse panoro dalyvauti ir Igoris iš Ukrainos, kurį mums rekomendavo Odesos vabalų klubas.
10 d. Ketvirtą kelionės dieną važiavome toliau. Sugedęs vabaliukas, užkeltas ant tralo, išdidžiai keliavo pirmas ir buvo daugiausiai fotografuojama kolonos mašina. Pakeliui sustojome OKKO tinklo degalinėje. Jie prekiauja Lietuvoje gamintu kuru, ir Lietuvos Orlen rekomendavo jo pasipildyti šio tinklo degalinėse. Staigmena: ten sutikome Lietuvos ambasadorių Ukrainoje p. P. Vaitiekūną. Pabendravę pasukome į skirtingas puses. Jis ñ į Kijevą, o mes ñ į Odesą.
Paaiškėjo išvakarėse skelbto konkurso nugalėtojas. Juo tapo vabalistas Igoris, kuris pristatė reikiamą stabdžių būgną tiesiai į mūsų stabtelėjimo vietą ir laimėjo prizą ñ marškinėlius su šios kelionės logotipu.
Vakare pasiekėme Odesą ir apsigyvenome ant jūros kranto. Įsivaizduokite ñ jūs šiltoje jūroje, o šalia ñ jūsų vabalas!
Vėliau vakare mašinas atidavėme VW atstovo Odesoje ÑAvtodomì servisui ñ diagnostikai ir smulkiam remontui.
11 d. Atspėkite, kur prasidėjo penktoji kelionės diena? Atspėjote ñ šiltoje jūroje! Dieną nuvykome į servisą pasiimti automobilių ir kartu su Lietuvos garbės konsule Olena Drutis, serviso ÑAvtodomì, Odesos vabalų klubo bei merijos atstovais dalyvavome preskonferencijoje. Padraugavę su vietos vabalistais, nuplautais ir suremontuotais automobiliais išvažiavome į paradą po Odesos gatves. Po to ñ Literatūros muziejaus skulptūrų parkas, senamiestis ir ÑSevilijos kirpėjoì spektaklis garsiajame Odesos operos teatre.
Įsivaizduokite ñ teatras, opera, o šalia ñ jūsų vabalas!
12 d. Šeštąją kelionės dieną pasiektas Krymas!
Jevpatorijoje buvęs lakūnas, iš Ukrainos vabalistų sužinojęs apie mūsų atvykimą, per vieną dieną į restauruojamą T2 įsistatė kuro baką, variklį ir naktį atvažiavo padraugauti su mumis.
13 d. Septintąją dieną mėgautasi jūra ir smėlėta pakrante. Popiet užėjo tokia audra, jog teko laikyti palapinių virves ir kuoliukus, kad neprapultų išsvajota nakvynė ant jūros kranto. Na, o kas paliko plyšelį palapinės langelyje, tas rado šlapius miegmaišius. Po audros kempinge mėtėsi iš kitur vėjo atpūstos šiukšlės, į kurias rodė pasipiktinę vietiniai ir kažkodėl liepė mums jas susirinkti.
14 d. Aštuntąją dieną pasiekta Jalta. Pakeliui aplankytos požeminės uolos, o vakare ant jūros kranto atšvęstas Arūno gimtadienis.
15 d. Devintos dienos ryte vabalus išrikiavome Jaltos krantinėje, o patys ñ laivu į Kregždutės lizdą. Popiet aplankėme Ai Petri viršukalnės turgų, o vakarop ñ Lietuvos dienų atidarymas Jaltos krantinėje. Įsivaizduokite ñ Valdas kalno viršūnėje, Antanas vairuoja jo kabrioletą, o jame sėdi prieš savaitę išrinktas naujasis Jaltos meras su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Ukrainoje. Išleisti prie scenos, jie švytinčiais veidais paskelbė šventės pradžią. Vakare visi vabalai buvo pakviesti papuošti naujai atidaromo Masandos pliažo vakarėlį. Tuo pačiu ir išsimaudėme.
16 d. Dešimtą dieną, pakeliui apžiūrėję Voroncovo rūmų parką, atvažiavome į Balaklavą. Čia mus pasitiko vabalistasŽenia, kuris neplanuotai pakvietė į Sevostopolį. O čia, pasirodo, ñ miesto šventė! Svarbiausioje aikštėje surengėme fotosesiją miesto gyventojams ir svečiams. Įsivaizduokite ñ jūroje išrikiuotas vienos šalies karo laivynas, o aikštėje džiūgaujantys vaikai fotografuojasi su iš mūsų šalies atvykusiais vabalais! Tiesa, prieš tai dar aplankėme Panoramą, o po to ñ Chersonesą. Kitas vietos vabalistas parodė metalinį garažiuką, kuriame nuo tarybinių laikų saugo apie 1959 m. pagamintą vabalą. Išklausėme jaudinantį pasakojimą apie tai, kaip, trūkstant originalių detalių, jas keisdavo pagamintomis tarybinių auksarankių meistrų.
17 d. Vienuolikta diena prasidėjo buvusioje povandeninių laivų remonto įmonėje, o po jos ñ laivu, bet ne povandeniniu ñ plaukėme į Sidabrinį ir Auksinį pliažus. Koks pliažas be liūties! Sušlapę, bet laimingi, kas užlipome, o kas užvažiavome į kalne esančią tvirtovę.
18 d. Dvyliktą kelionės dieną pasukome namo. Liūdnomis akimis palydėję kalnus ir jūrą, pakeliui aplankę Bachčisarajaus rūmus, išburzgėme iš Krymo ir nakvojome kaimo turizmo sodyboje ant Dniepro deltos kranto. Čia vyko vietos varlių koncertas. Rimgaudas gavo vietą parteryje ir pasistatė ten nakvynei palapinę.
19 d. Tryliktą dieną laukuose žydinčias saulėgrąžas keitė dar tik besiruošiančios žydėti. Tai bylojo, kad zvimbiame šiauriau. Kelionę vienur paįvairino netikėtai nuostabi pakelės degalinės kava, kitur ñ akimirksniu pateikti barščiai ir numizmatikos parodėlė, o dienos kelio gale ñ ramus pasivaikščiojimas Sofijos parke Umanėje. Lengvas nuovargis ir jokių nuotykių. Pradedu ilgėtis Sauliaus ir jo vabalo, kuriam reguliariai netikėtai baigdavosi kuras.
20 d. Keturioliktą kelionės dieną prie mūsų vėl prisijungė traliukas, kurį buvome palikę pusiaukelėje. Kryme jo neprireikė, taigi nuo to paties taško, kuriame buvo paliktas, jis vėl patraukė kartu su mumis ñ namų pusėn. Važiavome pasišokinėdami, net traliuko elektros kištukas nušoko. Trumpam stabtelėjome prie pakelės automobilių dalių parduotuvės ir vietos turgelio, o vakare jau maudėmės prie Rovno ir kirtome Valdo virtus makaronus.
21 d. Svarbi diena, nes mūsų įvažiavimas į Lvove vykstantį ÑLeopolis Grand Prixì buvo numatytas netgi renginio programoje. Turėjome prisistatyti laiku, todėl išvykome 6 val. ryte. Po dviejų valandų važiavimo supratome, kad išsiruošėme aiškiai per anksti. Tada sustojome, Valdas užkūrė primusą ir mes ramiai pasimėgavome garuojančia kava. Atvykus į Lvovą, mus pasitiko scena ir renginio vedėjai. Kiekvienas automobilis su visu ekipažu buvo pakviestas ant ÑLeopolis Grand Prixì scenos ir pristatytas žiūrovams. Nuo tada tapome vietos žvaigždėmis. Vakare dalyvavome Ñmaskolioì pasirodyme ir jo gaudynėse vietos restoranėlyje, o vėliau smagus pasisėdėjimas tęsėsi ankštoje bendrabučio tipo virtuvėlėje.
22 d. Vyko didžiosios lenktynės, kurių skirtingose grupėse dalyvavo Lino, Artūro bei Vytenio automobiliai. Po jų linksmai grįžome į autombilių ekspozicijos vietą. Spėkite, kiek žmonių telpa į Kiubelį? Teisingas atsakymas ñ 11! Vakare prie mūsų stalų plevėsavo Lietuvos ir Vabalų klubo vėliavos, o vietiniai jau troško nusifotografuoti ne tik prie mūsų vabalų, bet su mumis pačiais!
23 d. Sudie, Ukraina! Prie mūsų prisijungė Lino ir Erdvilo ekipažai, atvykę į Lvove vykusį renginį, todėl namo grįžta jau 10 vabalų. Lenkijoje radome kempingą ant ežero kranto, kur vaikų rūpesčiu Joninės buvo atšvęstos laikantis tradicijų: su šokinėjimu per laužą ir paparčio žiedo ieškojimu.
24 d. Spėkite, kaip prasidėjo paskutinė kelionės diena? Teisingai ñ maudantis šiltame ežere. Bet, kaip sakoma, nėra tokios kompanijos, kuri kada nors neturėtų išsiskirstyti. Pirmasis ekipažas nusuko link namų Augustave, kiti ñ Lazdijuose, dar kiti ñ Kaune, Šeduvoje ir Radviliškyje. Nakvynė namie ir laiminga kelionės pabaiga!
Last edited by Vytenis on 2013 Jul 03 Wed, 11:40, edited 2 times in total.
