Nenuvertink taip rūdžių, jos šiaip labai piktos, vienas dalykas kad visas šis apklijavimas nėra vienalytis ir puikiai matosi kad pirmiausia nutrupės ir rudom nuosėdom apsipils stogo latakai (kėbulas juk vaikšto.) Kitas dalykas, viskas daroma tik iš vienos pusės, tad kita skardos pusė lieka nesutvarkyta ir rūdžių židiniai neizoliuoti. Kaip rūdijo taip rūdis ko pasekoje rūdys iškels ir suskaldys viršutinį sluoksnį. Finalas bus toks, kad reikės paimti šluotą ir šiūpelį ir sušluoti visą šį projektą į kampą garaže.Žinoma šaimininkas spės pasidžiaugti kemperiu, bet manau kad neilgiau 2-3 metus. Aš taip niekada nedaryčiau, tačiau tai yra mano nuomonė, prašau neįsižeisti. Šį projektą stebėti yra labai įdomu.zaparozec wrote:Gan ispudingai sugalvota apklijot kiebulas ishliks ilgam ir nereiks perdazit automobilio kas 4 metus nes rudis neprasimush pro baxitke Ispudinga ideja =]
Bitė Maja - MB
VW T3 Westfalia California
---->> FORUME RAŠOME LIETUVIŠKAI! <<----
---->> FORUME RAŠOME LIETUVIŠKAI! <<----
Apklijavimas stiklo audiniu praktiškai vienalytis ir palei apačias keturių ir daugiau sluoksnių. Taip pat daryti ir audinio užleidimai. Tikrai šiam reikalui negailėjau. Kai tepi stiklo audinį su derva, po pusvalandžio lipdau kitą sluoksnį ant limpančio paviršiaus. Tai lipdyti lengviau net negu pirmą kartą, nes stiklo audinys neslysta ir neatsiklijuoja.
Blogosios skardų vietos iš vidaus iš naujo pertepamos gruntu, tai tikrai daugiau negu dviejų metų garantiją atlaikys.
Apie kėbulo vaikščiojimą ties latakais apgalvota: latakai išdrožti, nugruntuoti ir tikrai su stogu nešpakliuojami, o pripildyti specialaus mašininio silikono.
O dabar apie tolimesnę eigą.
Perėjus į automobilio priekį, man labai nepatiko paaukštinimas virš greičių dėžės, nes ant jo užlipus reikia stipriai palenkti kaklą, nes remiesi į stogą. Pamatęs, kad yra nemažas rezervas, nutariau išpjauti ir sužeminti priekines grindis. Taip teko vėl lankstyti metalines konstrukcijas ir vežti suvirintojui. Suvirintos grindys puikiai sulipo į savo išpjautą skylę. Rezultatu esu labai patenkintas, verta buvo kentėti.
Blogosios skardų vietos iš vidaus iš naujo pertepamos gruntu, tai tikrai daugiau negu dviejų metų garantiją atlaikys.
Apie kėbulo vaikščiojimą ties latakais apgalvota: latakai išdrožti, nugruntuoti ir tikrai su stogu nešpakliuojami, o pripildyti specialaus mašininio silikono.
O dabar apie tolimesnę eigą.
Perėjus į automobilio priekį, man labai nepatiko paaukštinimas virš greičių dėžės, nes ant jo užlipus reikia stipriai palenkti kaklą, nes remiesi į stogą. Pamatęs, kad yra nemažas rezervas, nutariau išpjauti ir sužeminti priekines grindis. Taip teko vėl lankstyti metalines konstrukcijas ir vežti suvirintojui. Suvirintos grindys puikiai sulipo į savo išpjautą skylę. Rezultatu esu labai patenkintas, verta buvo kentėti.
Pagal darbų planą šiek tiek vėluoju: pilnai nespėjau vidaus darbų, o jau atšilimas žadamas. Todėl perėjau prie išorės špakliavimo. Pirmą sluoksnį visur pilnai praeinu plaušiniu špakliumi. Bankių reikia daug, didelė Maja...
Gerai, kad yra kas mane palaiko ir žiūri gailiomis akimis. Jis jau priprato, kad kiekvieną kartą kąsnelį maisto ir jam skiriu: kaulai, mėsytė, šlamštainis, tai ir saugo visą mano vargelį...
Gerai, kad yra kas mane palaiko ir žiūri gailiomis akimis. Jis jau priprato, kad kiekvieną kartą kąsnelį maisto ir jam skiriu: kaulai, mėsytė, šlamštainis, tai ir saugo visą mano vargelį...
Akylesni mano darbų stebėtojai pastebėjo, kad Majos šoninės durys jau ne stumdomos, o pakeliamos. Didžiuosius lankstus privirinau dar darbų pradžioje, kai viską pradėjau ardyti. Didžiuosius lankstus pritaikiau todėl, kad atsidarius duris pasidarytų stogelis ir nuo saulės, ir nuo lietaus. Taip pat pagalvojau apie tai, kad su tokiais lankstais durys atsirado taip, kad įlipant į busą jau nereikia prisilenkti. Po visų darbų reikės pritaikyti amortizatorius, kad prilaikytų atidarytas duris.
Nušpakliavau Majos priekį. Beje, jo apačios taip pat išrūdiję ir nėra kaip pritvirtinti priekinio buferio. Tačiau čia dar ateities darbai.
Kadangi vairuotojo pusės stakta buvo visiškai išpuvus, teko įmontuoti naują skardą. Ją taip pat Ñapvirinsiuì stiklo audiniu.
Nušpakliavau Majos priekį. Beje, jo apačios taip pat išrūdiję ir nėra kaip pritvirtinti priekinio buferio. Tačiau čia dar ateities darbai.
Kadangi vairuotojo pusės stakta buvo visiškai išpuvus, teko įmontuoti naują skardą. Ją taip pat Ñapvirinsiuì stiklo audiniu.
-
Špakliavimo darbai tęsiasi, nors reikalauja daug kantrybės. Ant stiklo audinio tepu plaušinį špaklių, po to jį apdirbu. Taip pat užpakliavau padarytas skyles stoge, kur buvo įtaisytos lemputės. Stiklo audiniu taip pat užvirinau nereikalingas skyles panelėje. Vienoje iš jų buvo įmontuotas skaitmeninis laikrodis, visiškai netikęs prie nieko, nebent prie kosmoso.
-
- Posts: 468
- Joined: 2012 Jun 14 Thu, 21:49
- Location: klaipeda
nu ka as galiu pasakyti. kai kebulas bus galutinai padarytas ir pradesi eksplotuot kai pakepins saule tavo tuos sonus ir sukris glaistas bus ujjj dar ne tokios duobes, riskes ir įskilimai pasirodys.... glaistas turi savybe su laiku dziuvant vis trauktis. abejoju kad su infraredais dziovini visa sita savo meno kurini. tikiuosi neteks jo pamatyt prabegus metams po galutiniu darbu