Bene viena turtingiausiu istorijų pasižymintis egzempliorius Lietuvoje. Mūsų šeimoje apsigyveno dar nuo 1979 m. vasaros, taigi kai manęs dar nė nebuvo. Pirktas Londone tais pačiais metais, jau panaudotas, bet kainavęs brangiau už naują exportinį "Žigulį". Originalių dokumentų liudijančių pagaminimo datą nelikę, bet pagal kėbulo numerį išsiaiškinau, kad pagamintas 1971 m. lapkritį. Į žemyną legaliai atgabentas keltu į Leningradą ir iš jo savom jėgom parvyko tiesiai į Lietuvą ir pirmiausia sustojo Vepriuose (Ukmergės raj.). Tuo metu jis buvo jau pablukęs, bet originaliai buvęs Saturn Yellow spalvos, kurios liekanos dar matyti interjere. Kadangi iki pat šiol jis puikiai rieda, matyt, kad jo būta gerose rankose. Jį beveik nuo teisių gavimo vairavo tėvelis, paskui senelis perėmė. 2001 m. perdažytas šviesiai geltonai.
Mano rankose jis nuo 2002 m. rudens. Tuo metu jo važiavimo charakteristikos nedžiugino. Nuo to momento iki šiol laipsniškai pakeitėme beveik visas keičiamas jo dalis. 2003 m. balandį atlikome kapitalinį variklio remontą. Šiemet apautas naujais ratais.
Vabalas, esu įsitikinęs, dar ilgai mus džiugins (turbūt ir anūkus ).
Mūsų 1971 m. vabalas (Julius)
Dėkui Juliui už prisistatymą.
Pagaliau susipažinsime su Juliumi ir pačiu, pačiu lietuviškiausiu Vabalu Lietuvoje. Nes tai vienintelis Vabalas-veteranas nuo žilos senovės tebevažinėjantis Lietuvoje.Žemai žemai lenkiuosi ñ pagarba .
Aš pats pirmą kartą gyvenime Vabalą gyvai esu pamatęs 1976 metais, tai buvo raudonos spalvos Vabalas. Jis turėjo sovietinius lietuviškus numerius, bet jo matyti vėliau daugiau neteko. Tais laikais taip jau atsitikdavo, kad pavažinėjus, po kelerių metų automobilis būdavo parduodamas ir jis iškeliaudavo į kitą ''brolišką'' respubliką. O Juliaus Vabalas liko patikimose rankose ir niekur nedingo.
Štai tokia trumpa istorija. 1994 metų vasarąŽirmūnuose, per langą pamačiau gatve riedantį geltoną Juliaus Vabalą. Anksčiau tokio Vabalo nebuvau matęs, o ypač nustebino tai, kad Vabalas turėjo juodus sovietinius-lietuviškus registracinius numerius. Supratau, kad jis registruotas dar iki 1980 metų (nuo tada buvo išduodami balti numeriai). Priblokštas vaizdo, sekiau kuria linkme nuriedės Vabalas. Teko gerokai persiversti per balkono turėklus, bet pastebėjau, kad Vabalas už 200 metrų pasuko į kiemo pusę. Pasibalnojus ''žirgą'' skuodžiau ieškoti, kokiais labirintais nuvažiavo Vabalas. Rasti pavyko greitai, nes tame kieme stovėjo mūriniai garažai, o šalia garažo ir Vabalas su šeimininku. Šitaip susipažinau su Juliaus seneliu Algimantu Paštuku. Istoriją, kurią dabar papasakojo Julius, kaip tik papasakojo ir Algimantas. Tik dar pridėsiu, kad vakarietišką automobilį paskatino įsigyti dar ir tai, kad Maskvos sovietinė valdžia, prieš įvyksiančią Maskvos 1980-ųjų olimpiadą, nutarė pagyvinti gatves vakarietiškais automobiliais. Tuo metu įvežami vakarietiški automobiliai buvo apmokestinami 100 % muito mokesčiu, dėl to gatvėse galima buvo pamatyti tik rusiškus automobilius. Likus keliems metams iki olimpiados, valdžia sumažino muito mokestį. Gal būt dėka šio sprendimo, Vilniaus gatvėse tada ir atsirado Vabalas iš Anglijos.
Po susipažinimo su Algimantu, vėliau ne kartą teko atsitiktinai susitikti gatvėse ir pašnekėti Vabalų tema. Šitaip sužinojau visas angliškojo Vabalo sėkmes ir nesėkmes, remontus ir keliones.
Dar priminsiu, kad tai modelis VW 1300. Tuo metu Vokietijoje nuo konvejerio riedėjo nauji Vabalų modeliai VW 1302 ir VW 1303, tačiau lygiagrečiai ir toliau sėkmingai buvo gaminami ir VW 1300 bei VW 1200.
Kelios Justino nuotraukos darytos 2007 metų VW šventėje:
1.Didesnė 2.Didesnė 3.Didesnė
Pagaliau susipažinsime su Juliumi ir pačiu, pačiu lietuviškiausiu Vabalu Lietuvoje. Nes tai vienintelis Vabalas-veteranas nuo žilos senovės tebevažinėjantis Lietuvoje.Žemai žemai lenkiuosi ñ pagarba .
Aš pats pirmą kartą gyvenime Vabalą gyvai esu pamatęs 1976 metais, tai buvo raudonos spalvos Vabalas. Jis turėjo sovietinius lietuviškus numerius, bet jo matyti vėliau daugiau neteko. Tais laikais taip jau atsitikdavo, kad pavažinėjus, po kelerių metų automobilis būdavo parduodamas ir jis iškeliaudavo į kitą ''brolišką'' respubliką. O Juliaus Vabalas liko patikimose rankose ir niekur nedingo.
Štai tokia trumpa istorija. 1994 metų vasarąŽirmūnuose, per langą pamačiau gatve riedantį geltoną Juliaus Vabalą. Anksčiau tokio Vabalo nebuvau matęs, o ypač nustebino tai, kad Vabalas turėjo juodus sovietinius-lietuviškus registracinius numerius. Supratau, kad jis registruotas dar iki 1980 metų (nuo tada buvo išduodami balti numeriai). Priblokštas vaizdo, sekiau kuria linkme nuriedės Vabalas. Teko gerokai persiversti per balkono turėklus, bet pastebėjau, kad Vabalas už 200 metrų pasuko į kiemo pusę. Pasibalnojus ''žirgą'' skuodžiau ieškoti, kokiais labirintais nuvažiavo Vabalas. Rasti pavyko greitai, nes tame kieme stovėjo mūriniai garažai, o šalia garažo ir Vabalas su šeimininku. Šitaip susipažinau su Juliaus seneliu Algimantu Paštuku. Istoriją, kurią dabar papasakojo Julius, kaip tik papasakojo ir Algimantas. Tik dar pridėsiu, kad vakarietišką automobilį paskatino įsigyti dar ir tai, kad Maskvos sovietinė valdžia, prieš įvyksiančią Maskvos 1980-ųjų olimpiadą, nutarė pagyvinti gatves vakarietiškais automobiliais. Tuo metu įvežami vakarietiški automobiliai buvo apmokestinami 100 % muito mokesčiu, dėl to gatvėse galima buvo pamatyti tik rusiškus automobilius. Likus keliems metams iki olimpiados, valdžia sumažino muito mokestį. Gal būt dėka šio sprendimo, Vilniaus gatvėse tada ir atsirado Vabalas iš Anglijos.
Po susipažinimo su Algimantu, vėliau ne kartą teko atsitiktinai susitikti gatvėse ir pašnekėti Vabalų tema. Šitaip sužinojau visas angliškojo Vabalo sėkmes ir nesėkmes, remontus ir keliones.
Dar priminsiu, kad tai modelis VW 1300. Tuo metu Vokietijoje nuo konvejerio riedėjo nauji Vabalų modeliai VW 1302 ir VW 1303, tačiau lygiagrečiai ir toliau sėkmingai buvo gaminami ir VW 1300 bei VW 1200.
Kelios Justino nuotraukos darytos 2007 metų VW šventėje:
1.Didesnė 2.Didesnė 3.Didesnė
Įdomi nuotrauka ir dar spalvota. Tų dienų sovietinė spalvota fotografija buvo labai netobula ir nuotraukos per 10 metų visai išblukdavo. Nebent buvo fotografuojama spalvotomis skaidrėmis, kurios tada buvo gaminamos rytų Vokietijoje ORWO gamykloje. Tokios pozityvinės skaidrės iki šių dienų buna visai gerai išsilaikiusios.
Įtariu nuotraukoje pyplys Julius . Taip pat galima įžiūrėti nuotraukoje gražų vairą, kuris matyt jau buvo prisuktas dar Anglijoje ankstesnių šeimininkų.
Įtariu nuotraukoje pyplys Julius . Taip pat galima įžiūrėti nuotraukoje gražų vairą, kuris matyt jau buvo prisuktas dar Anglijoje ankstesnių šeimininkų.
Atspejot
Taip, nedidukas vairas su Volfsburgo herbu, sportiškas ir patogus, jau iš Anglijos, ko gero jo pirmosios šeimininkės vokietės dar naudotas (nes kaip matyti, vabalas nėra dešiniavairis, o europinis, todėl kaip tik buvo pigesnis Anglijoj). Kažkur lyg yra ir originalusis plastikinis vairas, kuris, atvirai kalbant, man nė trupučio nepatinka...
Taip, nedidukas vairas su Volfsburgo herbu, sportiškas ir patogus, jau iš Anglijos, ko gero jo pirmosios šeimininkės vokietės dar naudotas (nes kaip matyti, vabalas nėra dešiniavairis, o europinis, todėl kaip tik buvo pigesnis Anglijoj). Kažkur lyg yra ir originalusis plastikinis vairas, kuris, atvirai kalbant, man nė trupučio nepatinka...
Prisiminiau, kad mūsų forume taip pat šiek tiek kalbėta apie Vabalų vairus, štai kelios nuorodos:
Dzo_marijos temoje:
http://www.vabalai.lt/forumas/viewtopic ... c&start=40
http://www.vabalai.lt/forumas/viewtopic ... &start=140
Dzo_marijos temoje:
http://www.vabalai.lt/forumas/viewtopic ... c&start=40
http://www.vabalai.lt/forumas/viewtopic ... &start=140