Eksperimentas.
Su trosu niekaip nepavyko išvalyti pašildymo kolektoriaus, trosas viduje įsiremdavo į mirtiną nepajudinamą kamštį. Pabandėm prapūsti didelio slėgio suspaustu oru, taip pat nieko nesigavo. Jau norėjau pjauti, bet gavau patarimą pabandyti paėsdinti su druskos rūgštimi, atrodo kad veikia. Įpyliau į vieną vamzdžio galą ir jau po kelių minučių pradėjo viskas "virti", rūgšties mažėti, o palenkus iš kito galo pradėjo varvėti į smalą panašus skystis. Palikau visą šį reikalą iki kitos dienos, kad viduje ištirptų susidaręs kamštis.
Mano maniškis (Vytas)
Šiandien toliau surinkinėjau variklį. Dėjau ventiliatorių ir pastebėjau, kad kažko trūksta. O pasirodo, kad dar prieš uždedant įsiurbimo kolektorių, pirma reikia sumontuoti cilindrų apipūtimo skardas (''lachanulsia'' 
).
O jos dar neparuoštos.
Neiškenčiau ir uždėjau karbiuratorių su dar neperdažytu tepaliniu oro filtru (originalus yra popierinis). Jau labai norėjau pamatyti, kaip atrodys ši ''kompozicija''.
).O jos dar neparuoštos.
Neiškenčiau ir uždėjau karbiuratorių su dar neperdažytu tepaliniu oro filtru (originalus yra popierinis). Jau labai norėjau pamatyti, kaip atrodys ši ''kompozicija''
.Kelionė į Lenkiją
Mano 1303 Vabalo kėbulo dalys gerokai surūdijusios, kai kurias konstrukcines laikančiąsias dalis reikėtų tiesiog išpjauti ir pakeisti naujomis kėbulo dalimis. Bet pavyko neblogo stovio 1303 kėbulą gauti Lenkijoje, šianakt grįžome iš kelionės. Trumpai apie ją.
Kelionėje ryžosi man padėti naujas mūsų vabalistas Anatolijus (Dzo_marija) ir T2 autobusėlio savininkas Žanas. Iš Lietuvos išvažiavome vasario 16-tos naktį, 3.30 valandą. Iki Lenkijos miestelio teko nuvažiuoti 600 kilometrų, į jį atvykome apie 13 valandą. Oras kliuvo ne vienas geriausių, kelyje ilgai užtrukome, nes pustė ir snigo, kai kur teko važiuoti 50-60 km/h greičiu.
Kelyje labai padėjo navigacija, kurią parūpino Anatolijus, nes miestelis Koluzki, į kurį mes važiavome, labai mažas (kažkuo primena mūsų Bukiškių rajoną). Jei nebūtume turėję navigacijos, tikrai būtume sugaišę dar 2 valandas.
Mums atvykus šeimininkas pavaišino karšta arbata, o po to iškart kibome į darbą. Čia teko gerokai pasidarbuoti, nes atvykome pasiimti tik kėbulo, dėl to dugną reikėjo atskirti. Darbo sąlygos taip pat nebuvo palankios, šalta, sniegas, varžtai užrūdiję ir nesisuka. Būtume viską padarę greičiau, bet kairysis slenkstis jau kartą kažkieno lopytas ir suvirintas kartu su dugnu. Teko pasidarbuoti su pjaustykle ir paaukoti porą pjaustymo diskų, visas darbas užtruko apie 2 valandas. Šeimininkas lenkas nesitikėjo, kad mums pavyks taip greitai su viskuo susidoroti.
Vabalo slenksčiai gerokai papuvę, dėl to juos teks keisti, o likusia kėbulo dalimi esu visai patenkintas, nes virinti reikės palyginus nedaug. Kėbulo stovį vertinčiau 7 balais.
Vėliau kėbulą įkėlėme į paprastą priekabą, kuri tiko kuo puikiausiai, tik Vabalo uodega liko kyšoti apie 20-30 centimetrų. Kėbulą pritvirtinome diržais ir pasiruošėme išvykimui. Prieš išvykstant šeimininko buvome pavaišinti skania namine sriuba, o sušilę ir atgavę jėgas leidomės atgalios namo.
Po 9 su trupučiu valandos kelionės įvažiavome į Vilnių, laikrodis rodė 2.30 nakties, vadinasi visai šiai kelionei sugaišome visą parą.
Kelionėje nebuvome stabdomi kelių policijos ar pasienio muitininkų, tačiau važiuojant per muitinės patikrinimo postą buvo kiek nejauku. Vabalo vežėmės gal tik trečdalį ir jam dokumentų nereikia, tačiau muitininkai retsykiais ką nors patikrina ir galėjo pareikalauti šiokių tokių automobilio popierių. Lengviau atsikvėpę sėkmingai pasiekėme namus. Tačiau visą parą išbuvę automobilyje ir darbuose, labai nuvargome.
Taigi, norėjau labai padėkoti Žanui ir Anatolijui už pagalbą ir palaikymo komandą parvežant Vabalo kėbulą. Dėkoju labai !!!
Deja, nuotraukų daug padaryti nepavyko, nėra pačio įdomiausio momento atskiriant dugną nuo kėbulo ir viso darbo proceso. Nuolatos teko dirbti ir neliko visai laiko fotografuoti.
Kelionės nuotraukos:
1. Poilsio aikštelė Lenkijoje. Taip atrodė mūsų gabenimo priemonės.
2. ''Seksualūs'' keliai Lenkijoje gali tęstis net 2 kilometrus :)
3-4. Sutikta avarija kelyje.
5. Atskirtas ir įkeltas Vabalas priekaboje paruoštas kelionei.
6. Deja, Vabalą teko šitaip atskirti ir jo pusę palikti Lenkijoje.
7-12. O šios nuotraukos darytos jau šiandien Vilniuje, šiandien gerokai snigo.
Mano 1303 Vabalo kėbulo dalys gerokai surūdijusios, kai kurias konstrukcines laikančiąsias dalis reikėtų tiesiog išpjauti ir pakeisti naujomis kėbulo dalimis. Bet pavyko neblogo stovio 1303 kėbulą gauti Lenkijoje, šianakt grįžome iš kelionės. Trumpai apie ją.
Kelionėje ryžosi man padėti naujas mūsų vabalistas Anatolijus (Dzo_marija) ir T2 autobusėlio savininkas Žanas. Iš Lietuvos išvažiavome vasario 16-tos naktį, 3.30 valandą. Iki Lenkijos miestelio teko nuvažiuoti 600 kilometrų, į jį atvykome apie 13 valandą. Oras kliuvo ne vienas geriausių, kelyje ilgai užtrukome, nes pustė ir snigo, kai kur teko važiuoti 50-60 km/h greičiu.
Kelyje labai padėjo navigacija, kurią parūpino Anatolijus, nes miestelis Koluzki, į kurį mes važiavome, labai mažas (kažkuo primena mūsų Bukiškių rajoną). Jei nebūtume turėję navigacijos, tikrai būtume sugaišę dar 2 valandas.
Mums atvykus šeimininkas pavaišino karšta arbata, o po to iškart kibome į darbą. Čia teko gerokai pasidarbuoti, nes atvykome pasiimti tik kėbulo, dėl to dugną reikėjo atskirti. Darbo sąlygos taip pat nebuvo palankios, šalta, sniegas, varžtai užrūdiję ir nesisuka. Būtume viską padarę greičiau, bet kairysis slenkstis jau kartą kažkieno lopytas ir suvirintas kartu su dugnu. Teko pasidarbuoti su pjaustykle ir paaukoti porą pjaustymo diskų, visas darbas užtruko apie 2 valandas. Šeimininkas lenkas nesitikėjo, kad mums pavyks taip greitai su viskuo susidoroti.
Vabalo slenksčiai gerokai papuvę, dėl to juos teks keisti, o likusia kėbulo dalimi esu visai patenkintas, nes virinti reikės palyginus nedaug. Kėbulo stovį vertinčiau 7 balais.
Vėliau kėbulą įkėlėme į paprastą priekabą, kuri tiko kuo puikiausiai, tik Vabalo uodega liko kyšoti apie 20-30 centimetrų. Kėbulą pritvirtinome diržais ir pasiruošėme išvykimui. Prieš išvykstant šeimininko buvome pavaišinti skania namine sriuba, o sušilę ir atgavę jėgas leidomės atgalios namo.
Po 9 su trupučiu valandos kelionės įvažiavome į Vilnių, laikrodis rodė 2.30 nakties, vadinasi visai šiai kelionei sugaišome visą parą.
Kelionėje nebuvome stabdomi kelių policijos ar pasienio muitininkų, tačiau važiuojant per muitinės patikrinimo postą buvo kiek nejauku. Vabalo vežėmės gal tik trečdalį ir jam dokumentų nereikia, tačiau muitininkai retsykiais ką nors patikrina ir galėjo pareikalauti šiokių tokių automobilio popierių. Lengviau atsikvėpę sėkmingai pasiekėme namus. Tačiau visą parą išbuvę automobilyje ir darbuose, labai nuvargome.
Taigi, norėjau labai padėkoti Žanui ir Anatolijui už pagalbą ir palaikymo komandą parvežant Vabalo kėbulą. Dėkoju labai !!!
Deja, nuotraukų daug padaryti nepavyko, nėra pačio įdomiausio momento atskiriant dugną nuo kėbulo ir viso darbo proceso. Nuolatos teko dirbti ir neliko visai laiko fotografuoti.
Kelionės nuotraukos:
1. Poilsio aikštelė Lenkijoje. Taip atrodė mūsų gabenimo priemonės.
2. ''Seksualūs'' keliai Lenkijoje gali tęstis net 2 kilometrus :)
3-4. Sutikta avarija kelyje.
5. Atskirtas ir įkeltas Vabalas priekaboje paruoštas kelionei.
6. Deja, Vabalą teko šitaip atskirti ir jo pusę palikti Lenkijoje.
7-12. O šios nuotraukos darytos jau šiandien Vilniuje, šiandien gerokai snigo.
Sumaniau šį savaitgalį atskirti savo vabalo kevalą nuo dugno.
Buvusios praktikos Lenkijoje dėka, maniau kad viskas užtruks kokią dienelę. Ramiai išsinuomojau benzininį generatorių (garažas be elektros), nusipirkau kelis diskelius plienui pjauti (trijų diskelių vėliau užteko tik trims minutėms, nesitikėjau, kad taip greit susidėvės) ir čia dar kartą susidūriau su nagingų Lietuvos meistrų menu. Atsukau kelis matomus varžtus, va čia viskas ir baigėsi. Viskas taip ''kapitaliai'' suvirinta, net po kelis sluoksnius skardos uždėta, kai kurias vietas sugebėjau tik įpjauti. Pabandžiau keliose vietose dar pjauti, bet įstrigau ir dabar net nebežinau kur toliau ir pjauti....
Nerestauruotame vabale, kaip ir priklauso dugnas prisuktas varžtais prie slenksčio, bet ne mano Vabale... Spėju, vos ne savos gamybos slenksčiai tiesiog suvirinti su dugno skarda (nuotraukoje pažymėta raudonomis linijomis) ir varžtais net nekvepia. Na, ko gero dabartinis dugnas ir nebetiks naujiems slenksčiams, kurie bus virinami prie naujo žaliojo kėbulo, kurį planavau uždėti ant senojo pilkojo Vabalo dugno. Net ir nežinau, ar čia bandyti saugoti seną dugno skardą, ar išeis ją kada nors panaudoti. Nežinau ar pjauti ir nekreipti dėmesio, užsisakyti naujas grindis ir panašiai. Galėčiau "išmėsinėti" seną pilką kėbulą, bet kažkaip gaila... gal kam ko nors jo dar prireiks, nes jo stogas dar visai geras
.
Gal kas ką gali patarti?
Ką daryti???
Šios dienos nuotraukos:
Buvusios praktikos Lenkijoje dėka, maniau kad viskas užtruks kokią dienelę. Ramiai išsinuomojau benzininį generatorių (garažas be elektros), nusipirkau kelis diskelius plienui pjauti (trijų diskelių vėliau užteko tik trims minutėms, nesitikėjau, kad taip greit susidėvės) ir čia dar kartą susidūriau su nagingų Lietuvos meistrų menu. Atsukau kelis matomus varžtus, va čia viskas ir baigėsi. Viskas taip ''kapitaliai'' suvirinta, net po kelis sluoksnius skardos uždėta, kai kurias vietas sugebėjau tik įpjauti. Pabandžiau keliose vietose dar pjauti, bet įstrigau ir dabar net nebežinau kur toliau ir pjauti....
Nerestauruotame vabale, kaip ir priklauso dugnas prisuktas varžtais prie slenksčio, bet ne mano Vabale... Spėju, vos ne savos gamybos slenksčiai tiesiog suvirinti su dugno skarda (nuotraukoje pažymėta raudonomis linijomis) ir varžtais net nekvepia. Na, ko gero dabartinis dugnas ir nebetiks naujiems slenksčiams, kurie bus virinami prie naujo žaliojo kėbulo, kurį planavau uždėti ant senojo pilkojo Vabalo dugno. Net ir nežinau, ar čia bandyti saugoti seną dugno skardą, ar išeis ją kada nors panaudoti. Nežinau ar pjauti ir nekreipti dėmesio, užsisakyti naujas grindis ir panašiai. Galėčiau "išmėsinėti" seną pilką kėbulą, bet kažkaip gaila... gal kam ko nors jo dar prireiks, nes jo stogas dar visai geras
. Gal kas ką gali patarti?
Ką daryti???
Šios dienos nuotraukos: