Sveiki,
Aš taip pat galvojau apie panašią skiltį, kuri būtų panaši į temas, kaip ''dažnai užduodami klausimai''. Bet niekaip neprisiruošiu to padaryti, reikia skirti tam laiko. Rodos pradžia jau yra, reikėtų surinkti kai kuriuos pasisakymus ir sudėti į vieną skiltį.
Korozija. žiemą automobilius ėda barstoma druska ir labai didelė drėgmė, kuri Lietuvoje tęsiasi pusę metų, o vasarą naktimis taip pat ne ką sausiau.
Šiais laikais padaugėjo automobilių, kurių kėbulai cinkuoti. Dabar į Lietuvą tiekiami nauji VW automobiliai yra 100% cinkuoti. Šiaurės Europos klimatas labai prastas, dėl to tenka imtis papildomų apsaugos priemonių. Senesniais laikais dažniausiai cinkuodavo tik Audi automobilius ir dar vieną kitą modelį.
Cinko danga yra amžina ir neįveikiama, ji geležį apsaugo labai patikimai. Cinkuota skarda tuomet nebijo nieko, išskyrus tuos atvejus, kai po avarijos ar remonto metu pažeidžiamas apsauginis cinko sluoksnis.
Anais laikais Vabalų žinoma, kaip ir visų kitų automobilių pasaulyje necinkuodavo, nes tai gerokai pabrangindavo automobilį. Kėbulus paprasčiausiai gruntuodavo antikoroziniu gruntu juos pamerkdami į grunto vonią, o vėliau nudažydami.
Cinkuotas kėbulas vos ne amžinas, tačiau automobiliai deja tarnauja kur kas trumpiau, negu galėtų tarnauti jų cinkuotas kėbulas. Automobilio amžius dažnai siekia tik 15-20 metų, dėl to jie dažniausiai tik gruntuojami, o vidinės ertmės geresnei apsaugai kartais papildomai išpurškiamos vašku.
Automobilių gamintojai norėdami išleisti kuo mažiau lėšų, kėbulus dažniausiai gruntuoja. Nes per visą aktyvų automobilio tarnavimo laiką, pakaba, variklis ir gruntuotas kėbulas dėvisi ir koroduoja panašiu tempu. Dėl to sutikti cinkuotą kėbulą kol kas dar nėra įprasta net tarp šiuolaikinių automobilių.
Prašau poros patarimų....
Svajoklis visiškai teisus, cinkas dengiamas elektrolizės būdu, kitaip tariant galvanizavimu. Tai vienas iš efektingiausių būdų geležį apsaugoti nuo korozijos. Šiais laikais cinkuojama dar ir karšto cinkavimo būdu, kai gaminys tiesiog pamerkiamas į išlydyto cinko vonią.
Cinko sluoksniai dengiami nuo 40 iki 250 mikronų. Kuo ilgiau gaminys laikomas vonioje, tuo storesniu cinko sluoksniu padengiamas paviršius. Kuo storesnis cinko sluoksnis, tuo geriau geležis apsaugota nuo korozijos. Pavyzdžiui radijo technikai ir buičiai skirti gaminiai cinkuojami pačiu ploniausiu sluoksniu, užtenka nedidelį buitinį varžtelį mėnesį palaikyti lauke ir jis aprūdija.
Į galvanizavimo įmonę galima nunešti ir nucinkuoti pageidaujamą gaminį, tačiau jis turi būti neseniai pagamintas ir be rūdžių, o jei aprūdijęs, reikia švariai nuvalyti, geriausia smėliasrove. Jei paviršiuje liks nors menkiausia rūdies kruopelytė, toje vietoje tuoj pat vėl pradės rūdyti. Cinkavimas bus efektingas tik tada, kai cinkas visiškai susilies su geležies paviršiumi ir sudarys vienalytį apsauginį sluoksnį. Kiekviena galvanizavimo įmonė turi skirtingų gabaritų vonias. Norint nucinkuoti Vabalo sparną, reikia jį išmatuoti ir lyginti jo dydį su ten esamomis voniomis.
Pati nedėkingiausia Vabalo kėbulo dalis yra slenksčiai, nes ten esantys šiluminiai kanalai labai traukia drėgmę ir pūdo slenksčius. Prieš įvirinant senam Vabalui naują slenkstį, galima jį nucinkuoti. Tačiau nors jis ir naujas, jis galėjo būti pagamintas gal ir prieš 10 metų, tada jo vidinėse ertmėse galėjo jau susidaryti rūdžių užuomazgos. Tada cinkavimas būtu beprasmis, rūdims nuėsdinti nėra jokių efektingų cheminių priemonių, nes esamos rūgštys vienodai ėsdina ir rūdis ir švarų metalo paviršių. Be to, jei slenkstis gamintojų buvo panardintas į grunto vonią, cinkuotojai tikrai nenuėsdins ir neišplaus senos dangos vidinėse ertmėse ir cinkavimas vėlgi bus beprasmis. Geriausia, kai cinkuojamas paviršius yra gerai prieinamas iš visų pusių, gerai nuvalytas arba iš vis dar naujas ir niekuo nepadengtas. Cinkavimui labai tiktų Vabalo sparnas, nes iš visų pusių jį galima gerai nuvalyti (beveik).
Cinkuotojų atliktą darbą ir cinko storį gali patikrinti tik tos srities specialistas, taigi belieka pasitikėti tik jų garbės žodžiu. Aš nepasitikėčiau ir nieko necinkuočiau.
Restauratoriai įdėję dideles lėšas į automobilio restauravimą ir atstatymą, žiemą su juo nevažinėja. Dabar naudojami visai neblogi gruntai, kurie neleidžia plisti rūdims, žinoma jei automobilis visą laiką laikomas sausai. Taigi, jei nevažinėjama žiemą, cinkuoti tikrai neverta.
Nuotraukose 60-ųjų VW gamybos fragmentai. Kėbulų gruntavimas ''džakuzi'' voniose
.
Gruntavimui neužtekdavo tik vieno panardinimo. Nardinimai skirtingose voniose
galėjo būti net keli, nes metalą reikia gerai nuvalyti ir paruošti chemiškai. Metalo
galvanizavimas ir kitas cheminis apdorojimas, be galo kenksmingas darbuotojų
sveikatai. Patalpų viršuje galima pastebėti daugybę ventiliacinių angų.
Cinko sluoksniai dengiami nuo 40 iki 250 mikronų. Kuo ilgiau gaminys laikomas vonioje, tuo storesniu cinko sluoksniu padengiamas paviršius. Kuo storesnis cinko sluoksnis, tuo geriau geležis apsaugota nuo korozijos. Pavyzdžiui radijo technikai ir buičiai skirti gaminiai cinkuojami pačiu ploniausiu sluoksniu, užtenka nedidelį buitinį varžtelį mėnesį palaikyti lauke ir jis aprūdija.
Į galvanizavimo įmonę galima nunešti ir nucinkuoti pageidaujamą gaminį, tačiau jis turi būti neseniai pagamintas ir be rūdžių, o jei aprūdijęs, reikia švariai nuvalyti, geriausia smėliasrove. Jei paviršiuje liks nors menkiausia rūdies kruopelytė, toje vietoje tuoj pat vėl pradės rūdyti. Cinkavimas bus efektingas tik tada, kai cinkas visiškai susilies su geležies paviršiumi ir sudarys vienalytį apsauginį sluoksnį. Kiekviena galvanizavimo įmonė turi skirtingų gabaritų vonias. Norint nucinkuoti Vabalo sparną, reikia jį išmatuoti ir lyginti jo dydį su ten esamomis voniomis.
Pati nedėkingiausia Vabalo kėbulo dalis yra slenksčiai, nes ten esantys šiluminiai kanalai labai traukia drėgmę ir pūdo slenksčius. Prieš įvirinant senam Vabalui naują slenkstį, galima jį nucinkuoti. Tačiau nors jis ir naujas, jis galėjo būti pagamintas gal ir prieš 10 metų, tada jo vidinėse ertmėse galėjo jau susidaryti rūdžių užuomazgos. Tada cinkavimas būtu beprasmis, rūdims nuėsdinti nėra jokių efektingų cheminių priemonių, nes esamos rūgštys vienodai ėsdina ir rūdis ir švarų metalo paviršių. Be to, jei slenkstis gamintojų buvo panardintas į grunto vonią, cinkuotojai tikrai nenuėsdins ir neišplaus senos dangos vidinėse ertmėse ir cinkavimas vėlgi bus beprasmis. Geriausia, kai cinkuojamas paviršius yra gerai prieinamas iš visų pusių, gerai nuvalytas arba iš vis dar naujas ir niekuo nepadengtas. Cinkavimui labai tiktų Vabalo sparnas, nes iš visų pusių jį galima gerai nuvalyti (beveik).
Cinkuotojų atliktą darbą ir cinko storį gali patikrinti tik tos srities specialistas, taigi belieka pasitikėti tik jų garbės žodžiu. Aš nepasitikėčiau ir nieko necinkuočiau.
Restauratoriai įdėję dideles lėšas į automobilio restauravimą ir atstatymą, žiemą su juo nevažinėja. Dabar naudojami visai neblogi gruntai, kurie neleidžia plisti rūdims, žinoma jei automobilis visą laiką laikomas sausai. Taigi, jei nevažinėjama žiemą, cinkuoti tikrai neverta.
Nuotraukose 60-ųjų VW gamybos fragmentai. Kėbulų gruntavimas ''džakuzi'' voniose
.Gruntavimui neužtekdavo tik vieno panardinimo. Nardinimai skirtingose voniose
galėjo būti net keli, nes metalą reikia gerai nuvalyti ir paruošti chemiškai. Metalo
galvanizavimas ir kitas cheminis apdorojimas, be galo kenksmingas darbuotojų
sveikatai. Patalpų viršuje galima pastebėti daugybę ventiliacinių angų.
