Taigi siandien nukeliavau paziuret vieno vabaliuko, kuri pravaziuodamas vis matydavau. Taigi priejau prie jo arciau ir kraupus vaizdas - viskas isplesyta, isdauzyta, ratai nuiimti ir t.t. Ir tiesiog akyse zusta ,nes anksciau jis toks nebuvo. Matosi jog vis ateina visokie debilai(atsiprasau) ir issiema tai is kydelio kanors, tai kokia lempa. Taip pikta pasidare . Tai vat norejau paklaust gal kas zinot kaip galima "nuorganizuot" tokias masinas, meno kurinius, kurie zusta tiesiog akyse. Vogti kazkaip neiseina, nors tai butu ne vogimas ,o gelbejimas, bet visvien gal yra kitu keliu ? Maciau ant lango prirasineta norinciu pirkti skelbimu, bet kadangi jis vis dar ten stovi, nemanau ,kad kasnors i juos atsiliepia. Labai prasau patarkit ka daryt, taip nemalonu matyt tokias masinas (ne vien vabalus) tokioje busenoje....
Justinas. 2006.02.20
Tas vabalas turbūt sidabrinis, kur Antakalnio gatvėj? Jis ten jau 3 metus stovi. Į paskaitas važiuodamas troleibusu kiekvieną rytą jį mačiau. O dar kiek iki manęs turbūt jis stovėjo. Iš pradžių atrodė idealiai, gražūs lieti ratlankiai uždėti buvo ir pan.. Po kokių metų pavogė tuos ratlankius, o paskutiniu metu jis ten apspardytas ir apdaužytas... Jei būtų koks buvęs, nupirkčiau jį, bet dabar...
Kiek žinau, atrodo, šito vabalo istoriją ir savininką žino klubo prezidentas Arūnas. Pabandyk į jį kreiptis, gal padės.
Atas. 2006.02.20
Tas pats, tas pats.... Gal dar viduj ir ne toks jis blogas, jei baige vazinet juo tik del to kad ratus nueme.... jo ta pasiibaige 2002, tai neatrodo taip jau blogai, tik vat jei jis ten ilgiau liks tai.... ratai dar nebeda, kaip nors surasciau jei ka, tik vat vidus t.y. vezanti dalis siektiek gasdina....
Justinas. 2006.02.20
Dėkui visiems už rūpestį, bet tokia jau dalia šiame pasaulyje, kartais vabalams atsitinka ir šitaip.
Šio vabalo istoriją kai kurie iš mūsiškių žino labai gerai. Jeigu trumpai, šeiminikas jau keleri metai uždarbiauja vakarų Europoje, šalia esantis namas ištuštėjo taip pat jau senokai, kiemas tapo niekieno, vabalas apleistas ir paliktas likimo valiai. Pavasarį, o gal ir ankščiau, pavogė lietus ratlankius ir aliuminines pakojas. Mes su Arūnu taip pat puolėme jį gelbėti, tačiau veltui. Savininko giminaičiai vabalu pasirūpinti galbūt negalėjo, o savininkas tuo labiau. Mes net nesugebėjome rasti jo artimųjų, kad būtų galima jį išvežus į saugesnę vietą, apsaugoti nuo plėšimų. Visą vasarą tenai lankydavausi itin dažnai: kartą pavakarį kaktomuša susidūriau su vagišiumi, kuris nusukinėjo viską kas paklūvą, pagrasinau mobiliuoju telefonu skambinti į policiją, to ir užteko.
Vėliau per pusmetį vabalas rimtai nenukentėjo, neskaičiuojant dešinio sudaužyto stiklo.
Rugsėjo mėnėsį tinklapyje skelbiu.lt įdėtas šio vabalo skelbimas su keliomis nuotraukomis, kaina nurodyta astronominė - 2600 litų. Tikra jo kaina galėjo būti daugių daugiausia 500 litų, jis juk stipriai apleistas, ilgai nevažinėtas, apvogtas, variklio būklė taip pat abejotina. Manome, kad šį skelbimą galėjo įdėti jo draugas, trumpam atvykes į Lietuvą ir prie kainos pridėjęs dar ir savo dalią. Pirkėjų be abejo neatsirado ir vabalėlis vėl paliktas likimo valiai.
Spalio mėnėsį jį befotografuojant, iš grętimo medinio namo įšėjęs pagyvenęs vyrukas vos neįkrėtė man į kailį, manė jog bandau lupinėti dalis. Tačiau išsiskyrėme taikiai, nes ir man pačiam rūpėjo jo liūdnas likimas. Žodžiu vabalui atsirado šioks toks apsaugininkas, maniau tai kiek padės.
Paskutinį kartą šį vabalą mačiau Kalėdų metu fotografuojant visus Vilniaus apsnigtus vabalus (galite jį pamatyti snieguotų vabalų fotogalerijoje), tuo metu jis nebuvo stipriai pakitęs ir net apkamšytas kartono lakštais, matyt to pačio pagyvenusio vyro. Kaip vabalas atrodo dabar nežinau, nes nemačiau nuo Kalėdų. Bet jei jūs matėt dar labiau apiplėštą, vadinasi šeimininkas visiškas kaliausė ir zombis. Palinkėčiau jam kokioj Airijoj personalinio dvokiančio valkatų konteinerio, tegul jis jame ir smirsta visą likusį gyvenimą kitos valstybės labui.
Vieno tik gailiuosi, kad atsiradus skelbimui neužsirašiau telefono, tikėjausi kad atvykus kitam globėjui juo kaip nors bus pasirūpinta, bet anam tiek ir terūpėjo, matyt netrukus vėl išdūmė į vakarus. Jei laiku būtume paskambinę, gal būt būtume sutarę jį išvežti į saugesnę vietą, be to už jį jie galėjo gauti nors nedidelę sumą pinigų ir vabalas patektų į geresnes rankas. O dabar greičiausiai jis bus išvežtas kartu su šiukšlėmis ir su šalia griaunamu namu.
Šiaip jį vogti be abejo negalima, reikėtų ieškoti vabalo sargo ir kalbėtis su juo, nes vabalo likimas galutinai aiškus. Gal pavyktų jį įkalbėti nebrangiai parduoti.
Turiu pripažinti kad per paskutinius 10 metų Vilniuje tokio liūdno likimo sulaukė jau ketvirtas vabalas, gyvename kažkokiame zombyne, o ką daryti nežinau, nes norint juos išpirkti reikia nemažai pinigų.
Ačių kad pranešėte apie visai baigiamą išdraskyti vabalą. Teks kalbėtis su Arūnu, gal pavyks taip pat ką susitarti ir su vabalo sargu.
Sigis. 2006.02.20
Žūstantys veteranai
Žūstantys veteranai
Last edited by Sigis' on 2007 Mar 23 Fri, 21:02, edited 2 times in total.
Aisku, aisku... kaip sakant padetis be iseities. O policija del tokiu masinu nieko nedaro ? Gal jie galetu koki laiska pasiust, o jei neatsiliepia, tai parduot aukcione, gal jau labai jos kas nenores. Tai kaip nors jau nupirkt galima gal butu. Nu velnias kaip nervina, kai matai taip, kiekviena diena, zustanti vabala ir tiek mazai nuo taves priklauso.
Justinas. 2006.02.20
Šiuo metu teisėtas veiksmas būtų tik automobilio pirkimas arba jo dovanojimas juridiškai sutvarkius jo dokumentus. Pagal galiojančius įstatymus jokie kiti automobilio pasisavinimo būdai negalimi, nes tai prilygtų vagystei.
Deja greičiausiai vagystė ir įvyks, kai statybininkai ''susivynios'' į sunkvežimį ir išvež į metalo laužą, o už vabalėlį iš ''metalistų'' gaus vos 100 litų. Jeigu vabalo savinikas yra visiškas atlėpausis ir nesirūpina savo turtu, belieka tik laukti statybininkų ir prašyti jų ''paslaugos''.
Mano ankščiau minėti vabalai sunyko, susilaukė labai liūdnos pabaigos ir kažkur dingo. Visai neteisiškai ir visai nejuridiškai. Taigi sulaukėme dar vienos nevykusios pabaigos.
Na o šis modelis vadinasi VW 1302, pagamintas 1972 metais ir į Lietuvą atkeliavo 1994 metais. Du metus juo važinėjo vilnietis dizaineris. Vėliau ilgą laiką nepavykus jo parduoti nutarė sukurti įspūdingų formų vabalą ir šitaip realizavus savo kūrybines įdėjas pabandyti pelningai parduoti, o gal būt i prasiskinti šiokį tokį kelią ateities verslui.
Naujai sukurtas vabalas atrodė labai įspūdingai: lieti platūs ratlankiai, aliumininės pakojos, nauji senesnio modelio buferiai, į išorę iškelti oriniai signalai, nauji posūkiai priekyje ir gale, sportinės guminės priekinio gaubto sagtys, metalika spalva, nauji veidrodėliai, Porsche prietaisų skydelis, sportinis medinis vairas, galingi garsiakalbiai gale, nauji kilimai ir naujai persiūtos sėdynės.
Vėliau Vilniuje labai ilgą laiką vabalo neteko matyti, gal būt dėl nesisekusios prekybos, nes rekonstrukcija turėjo kainuoti labai brangiai, o buvo parduotas negreitai ir greičiausiai už savikainą. Kiek vėliau jį pamačiau jau Lakūnų gatvės uždaroje saugojimo aikštelėje, o po to ir vabalų šventėje 1999 metais.
Po to 2000 metais atiteko bendrovei ''Sarma'', tą pačią vasarą pakeliui į Palangą variklis mirtinai ''užkalė'' - atsisuko švaistiklio varžtai ir jis pramušė karterį. Po metų ar dviejų šį vabalą jau įsigijo dabartinis ''šeimininkas'', berods kaip tik jis ir įdėjo kitą variklį. Šio vabalo važinėjančio matyti neteko, aš jį nuolatos matydavau prikępusį vienoje ir toje pačioje vietoje. Matyt nevažinėjamas tenai stovi jau 4 metus. Gal būt čia ir pralėks paskutinės vabalėlio dienos.
Sigis. 2006.02.20
Justinas. 2006.02.20
Šiuo metu teisėtas veiksmas būtų tik automobilio pirkimas arba jo dovanojimas juridiškai sutvarkius jo dokumentus. Pagal galiojančius įstatymus jokie kiti automobilio pasisavinimo būdai negalimi, nes tai prilygtų vagystei.
Deja greičiausiai vagystė ir įvyks, kai statybininkai ''susivynios'' į sunkvežimį ir išvež į metalo laužą, o už vabalėlį iš ''metalistų'' gaus vos 100 litų. Jeigu vabalo savinikas yra visiškas atlėpausis ir nesirūpina savo turtu, belieka tik laukti statybininkų ir prašyti jų ''paslaugos''.
Mano ankščiau minėti vabalai sunyko, susilaukė labai liūdnos pabaigos ir kažkur dingo. Visai neteisiškai ir visai nejuridiškai. Taigi sulaukėme dar vienos nevykusios pabaigos.
Na o šis modelis vadinasi VW 1302, pagamintas 1972 metais ir į Lietuvą atkeliavo 1994 metais. Du metus juo važinėjo vilnietis dizaineris. Vėliau ilgą laiką nepavykus jo parduoti nutarė sukurti įspūdingų formų vabalą ir šitaip realizavus savo kūrybines įdėjas pabandyti pelningai parduoti, o gal būt i prasiskinti šiokį tokį kelią ateities verslui.
Naujai sukurtas vabalas atrodė labai įspūdingai: lieti platūs ratlankiai, aliumininės pakojos, nauji senesnio modelio buferiai, į išorę iškelti oriniai signalai, nauji posūkiai priekyje ir gale, sportinės guminės priekinio gaubto sagtys, metalika spalva, nauji veidrodėliai, Porsche prietaisų skydelis, sportinis medinis vairas, galingi garsiakalbiai gale, nauji kilimai ir naujai persiūtos sėdynės.
Vėliau Vilniuje labai ilgą laiką vabalo neteko matyti, gal būt dėl nesisekusios prekybos, nes rekonstrukcija turėjo kainuoti labai brangiai, o buvo parduotas negreitai ir greičiausiai už savikainą. Kiek vėliau jį pamačiau jau Lakūnų gatvės uždaroje saugojimo aikštelėje, o po to ir vabalų šventėje 1999 metais.
Po to 2000 metais atiteko bendrovei ''Sarma'', tą pačią vasarą pakeliui į Palangą variklis mirtinai ''užkalė'' - atsisuko švaistiklio varžtai ir jis pramušė karterį. Po metų ar dviejų šį vabalą jau įsigijo dabartinis ''šeimininkas'', berods kaip tik jis ir įdėjo kitą variklį. Šio vabalo važinėjančio matyti neteko, aš jį nuolatos matydavau prikępusį vienoje ir toje pačioje vietoje. Matyt nevažinėjamas tenai stovi jau 4 metus. Gal būt čia ir pralėks paskutinės vabalėlio dienos.
Sigis. 2006.02.20
Na tai reiktu ji kaip nors pazenklint ,kad statybininkai zinotu ,kad gali siektiek daugiau gaut nei 100lt, bet viska aisku nuplesys visokie... Nu bet taip ziuret ir nieko nedaryt, kazkaip labai nemalonu. O pagal numeri nieko nebutu imanoma suzinot ? Nors tikriausiai nieko nepades...
Justinas. 2006.02.21
Paženklinti galima, bet geriau tada tartis su sargu, kad ekstra atveju skambintu varpais.
Arūnas vabalo numerio dėka sužinojo telefono numerį, bet į jį niekas netsako.
O čia dar vienas 1964 metų gamybos nelaimėlis stovintis Fabijoniškėse. Kol kas jis neplėšiamas, gal būt šeimininkas gyvena greta, tačiau stovi taip pat jau keturis ar penkeris metus. Internetiniuose puslapiuose šio vabalo parduodamo matyti neteko, nebent skelbėsi kokiame nors laikraštyje. Jam taip pat gali grėsti pavojus, nes kam nors išdaužus bent vieną langą, gali prasidėti plėšimas.
Jo istorija prasidėjo Kijeve tais pačiais 1964 metais. Tuo metu Kijeve vyko Vakarų Vokietijos pramonės paroda, kas tais laikais buvo neįtikėtinas dalykas, nes tai galėjo pasitarnauti ''kapitalizmo'' propogandai. Parodai pasibaigus vokiečiai jį padovanojo, o vabalas atiteko kažkokiam vietiniam Brazauskui. Vėliau matyt savo gyvenimėlį vabalas praleido Ukrainoje, kai apie 1990 metus atkeliavo į Lietuvą. Šemininkas iš Vilniaus M.K. Čiurlionio gatvės metus pasivažinėjęs nutarė jį restauruoti, nes padėtis buvo liūdnoka, prireikė lopyti skyles. Deja remonto darbai užtrūko net 3 metus, kas žinoma visiems pasitaiko.
Teko jį matyti po restauracijos ir kvepiantį dažais - atrodė įspūdingai. Viskas autentiška ir labai gerai išsilaikę. Sėdynės dermatininės ir originalios, niekur nesuplyšę ir nesulūžę. Tik abu buferiai pakeisti naujomis vamzdžių kombinacijomis, nes senieji nuvargę ir surūdyję.
1995 metų pirmoje pusėje vabalą pardavė naujam šeimininkui, jį galima buvo dažnai matyti važinėjantį arba stovintį netoli Katedros esančios Vidaus Reikalų Ministerijos. Vėliau jo pėdsakai dingsta, matyt šeimininkas vabalų nemylėtojas įsygijo kitą trantą, o šį paliko trūnyti kieme. Šio vabalo netgi niekada neteko matyti mūsų vabalų šventėse, ir stovi vargšas paliktas likimo valiai.
Labiausiai gaila dingusių originalių gero stovio sėdynių, kurios buvo pakeistos kažkokiu šiuolaikiniu šlamštu. Tokio pačio likimo susilaukė ir vairas, kuris buvo baltos spalvos ir taip pat gerame stovyje.
Nutraukoje gerai matote originalų gamyklinį stoglangį (vokiškai Stahl-Schiebedach). Vabalams tai buvo pakankama retenybė, nes stoglangiai žymiai brangindavo vabalo kainą ir vabalai su stoglangiais sutinkami retai.
Šis vabalas tai vienas pirmųjų gaminių su tokiu stoglangiu, nes iki 1963 metų stoglangiai buvo gaminti kelis kartus didesni, kone per visą stogą ir dengiami stumdoma impregnuotos juodos medžiagos užsklanda (vokiškai Faltdach, angliškai Ragtop).
Šiuo metu išorėje jam trūksta tik veidrodėlio ir galiniame gaubte snapo numeriui apšviesti. Dar galima būtų pridėti originalius buferius ir ratlankius, kurie šiuo metu yra nuo velniai žino kokio automobilio.
Taigi Vilniuje turime dar vieną klaustuka, o problema kaip visada piniguose.
Sigis. 2006.02.22
Justinas. 2006.02.21
Paženklinti galima, bet geriau tada tartis su sargu, kad ekstra atveju skambintu varpais.
Arūnas vabalo numerio dėka sužinojo telefono numerį, bet į jį niekas netsako.
O čia dar vienas 1964 metų gamybos nelaimėlis stovintis Fabijoniškėse. Kol kas jis neplėšiamas, gal būt šeimininkas gyvena greta, tačiau stovi taip pat jau keturis ar penkeris metus. Internetiniuose puslapiuose šio vabalo parduodamo matyti neteko, nebent skelbėsi kokiame nors laikraštyje. Jam taip pat gali grėsti pavojus, nes kam nors išdaužus bent vieną langą, gali prasidėti plėšimas.
Jo istorija prasidėjo Kijeve tais pačiais 1964 metais. Tuo metu Kijeve vyko Vakarų Vokietijos pramonės paroda, kas tais laikais buvo neįtikėtinas dalykas, nes tai galėjo pasitarnauti ''kapitalizmo'' propogandai. Parodai pasibaigus vokiečiai jį padovanojo, o vabalas atiteko kažkokiam vietiniam Brazauskui. Vėliau matyt savo gyvenimėlį vabalas praleido Ukrainoje, kai apie 1990 metus atkeliavo į Lietuvą. Šemininkas iš Vilniaus M.K. Čiurlionio gatvės metus pasivažinėjęs nutarė jį restauruoti, nes padėtis buvo liūdnoka, prireikė lopyti skyles. Deja remonto darbai užtrūko net 3 metus, kas žinoma visiems pasitaiko.
Teko jį matyti po restauracijos ir kvepiantį dažais - atrodė įspūdingai. Viskas autentiška ir labai gerai išsilaikę. Sėdynės dermatininės ir originalios, niekur nesuplyšę ir nesulūžę. Tik abu buferiai pakeisti naujomis vamzdžių kombinacijomis, nes senieji nuvargę ir surūdyję.
1995 metų pirmoje pusėje vabalą pardavė naujam šeimininkui, jį galima buvo dažnai matyti važinėjantį arba stovintį netoli Katedros esančios Vidaus Reikalų Ministerijos. Vėliau jo pėdsakai dingsta, matyt šeimininkas vabalų nemylėtojas įsygijo kitą trantą, o šį paliko trūnyti kieme. Šio vabalo netgi niekada neteko matyti mūsų vabalų šventėse, ir stovi vargšas paliktas likimo valiai.
Labiausiai gaila dingusių originalių gero stovio sėdynių, kurios buvo pakeistos kažkokiu šiuolaikiniu šlamštu. Tokio pačio likimo susilaukė ir vairas, kuris buvo baltos spalvos ir taip pat gerame stovyje.
Nutraukoje gerai matote originalų gamyklinį stoglangį (vokiškai Stahl-Schiebedach). Vabalams tai buvo pakankama retenybė, nes stoglangiai žymiai brangindavo vabalo kainą ir vabalai su stoglangiais sutinkami retai.
Šis vabalas tai vienas pirmųjų gaminių su tokiu stoglangiu, nes iki 1963 metų stoglangiai buvo gaminti kelis kartus didesni, kone per visą stogą ir dengiami stumdoma impregnuotos juodos medžiagos užsklanda (vokiškai Faltdach, angliškai Ragtop).
Šiuo metu išorėje jam trūksta tik veidrodėlio ir galiniame gaubte snapo numeriui apšviesti. Dar galima būtų pridėti originalius buferius ir ratlankius, kurie šiuo metu yra nuo velniai žino kokio automobilio.
Taigi Vilniuje turime dar vieną klaustuka, o problema kaip visada piniguose.
Sigis. 2006.02.22
Be zodziu... Gal numire tas savininkas, nes toki turta tureti ji sitaip palikt ? Kazkokia nesamone.
Sigi (matau daugiau niekas nekalba ,deja) norejau paklaust iki kelintu metu vabalai buvo gaminami su tokiom didelem ir palenktom lempom (kaip herbio ir to sitaip nepelnytai paliktojo).
Ir dar klausimelis - kuo skiriasi amerikietiski ir vokiski vabalai ?
Justinas. 2006.02.22
Tokie ovalo formos žibintai gaminti nuo 1938 iki 1967 metų. VW Vabalas gamintojų intensyviai modernizuotas kasmet. Tačiau reikšmingiausi išorės pakitimai atsirado kaip tik 1967 metais:
apvalūs ir statmeni priekiniai žibintai,
galiniai žibintai didesni ir kitos formos,
numerio apšvietimo snapas padidintas,
buferiai pakeisti stipresniais masyvesniais ir kampuotais,
buferiai dėl saugumo reikalavimų imti tvirtinti 5 centimetrais aukščiau,
abiejų gaubtų smailios apatinės dalys kiek sutrumpintos ir padarytos bukesnėmis, kad atidarant neliestų buferio,
priekiniame gaubte šalia stiklo įspaustos vėdinimo grotelės orui įtraukti,
pakeistos abiejų gaubtų ir durų rankenėlių formos,
pakeista veidrodėlio forma ir tvirtinimas,
susiaurintos apdailos juostelės tiek ant kėbulo, tiek ir ant pakojų,
į kėbulo įšorę iškelta benzino įpylimo anga,
ratlankiai vietoje penkių skylių varžtams pradėti gaminti su keturiomis.
Tai apie išorę, o interjero dalys taip pat įgavo šiokių tokių pakitimų, tame tarpe ir variklis. 1967-tieji metai buvo skaitlingiausi vabalo kėbulo pakitimuose, nebent dar 1972-rieji, kai buvo išlenktas priekinis stiklas.
Apie amerikietiškus vabalus. Žodis ''amerikietiškas'' reiškia vabalą pagamintą Vokietijoje, bet skirtą Amerikos rinkai, nes amerikiečiai važinėjo tik su Vokietijoje pagamintais vabalais. Juos dar pasaulyje vadindavo ''Export Model'', nes vabalų modifikacijų buvo keliolika, o šis vabalas turėjo:
pilną imanomą apdailą, patį galingiausią gaminamą variklį, dažnai automatinę pavarų dėžę, sustiprintus amortizuojančius buferius, visiems dabar gerai žinomą gabaritų ir žibintų komplektaciją, radialines padangas ir daugybę kitokių naujovių, kurios nuo pirmųjų vabalo gaminimo dienų atsirasdavo lyg grybai po lietaus.
Amerikiečiai nuolatos kovodavo su kitų šalių importuojamais automobiliais ir spęsdavo spastus. Taigi Volkswageno vadovybei nuolat tektavo ieškoti įšeičių ir taikytis prie amerikiečių keliamų saugumo reikalavimų. Žodžiu pakitimų per kelis eksporto dešimtmečius buvo labai daug, bet pagrindinius jau išvardinau.
Dar viena detalė: Europoje ir kitose pasaulio šalyse vabalą žymėdavo mums gerai žinomais skaičiais - VW 1200, VW 1300, VW 1500, VW 1302 ir VW 1303, nes jie visi tarpusavyje skyrėsi. O Jungtinėse Valstijose buvo žymimas tiesiog Volkswagenu, arba Beetle, nes kaip minėjau į Valstijas eksportuodavo vieną modifikaciją. Taigi marketingo sumetimais jis buvo žymimas ir vadinamas tik vienu paprastu vardu.
Išimtis atsirado 1970 metais, kai vabalus ėmė gaminti su patobulinta pakaba ir nauju 1600 cm3 varikliu (vietoje ankščiau gamintu 1500 cm3). Tai modelis Europoje vadinamas VW 1302, o Valstijose - Super Beetle. Tai padaryta tam, kad atskirti į Ameriką užkart vienu metu importuojamus skirtingus vabalus: vieni su paprasta pakaba - Beetle, kiti su MacPherson pakaba - Super Beetle.
1972 metais amerikiečiai dėl saugumo reikalavimų išprovokavo modelio VW 1303 gamybą. Tai tas pats 1302, tačiau su lenktu priekiniu stiklu. Tai padaryta dėl priekyje sėdinčių žmonių saugumo - atsitrenkus į kliūtį sėdintys žmonės neturėjo galva siekti priekinio stiklo. Vabalas tapo modernesnis, saugesnis ir aptakesnis.
Tokiu amerikiniu 1974 metų Super Beetle važinėja mūsų klubo prezidentas Arūnas. Nuotraukoje puikiai matosi didesni posūkio žibintai, kuriuose dar randasi gabaritinės lemputės (Europoje gabaritai randasi pagrindiniuose žibintuose). Taip pat matome amortizuojančius masyvius buferius. Valstybinis numeris nosyje dengia ventiliacines groteles, kurios skirtos oro kondicionieriaus radiatoriaus aušinimui.
Sigis. 2006.02.22
Sigi (matau daugiau niekas nekalba ,deja) norejau paklaust iki kelintu metu vabalai buvo gaminami su tokiom didelem ir palenktom lempom (kaip herbio ir to sitaip nepelnytai paliktojo).
Ir dar klausimelis - kuo skiriasi amerikietiski ir vokiski vabalai ?
Justinas. 2006.02.22
Tokie ovalo formos žibintai gaminti nuo 1938 iki 1967 metų. VW Vabalas gamintojų intensyviai modernizuotas kasmet. Tačiau reikšmingiausi išorės pakitimai atsirado kaip tik 1967 metais:
apvalūs ir statmeni priekiniai žibintai,
galiniai žibintai didesni ir kitos formos,
numerio apšvietimo snapas padidintas,
buferiai pakeisti stipresniais masyvesniais ir kampuotais,
buferiai dėl saugumo reikalavimų imti tvirtinti 5 centimetrais aukščiau,
abiejų gaubtų smailios apatinės dalys kiek sutrumpintos ir padarytos bukesnėmis, kad atidarant neliestų buferio,
priekiniame gaubte šalia stiklo įspaustos vėdinimo grotelės orui įtraukti,
pakeistos abiejų gaubtų ir durų rankenėlių formos,
pakeista veidrodėlio forma ir tvirtinimas,
susiaurintos apdailos juostelės tiek ant kėbulo, tiek ir ant pakojų,
į kėbulo įšorę iškelta benzino įpylimo anga,
ratlankiai vietoje penkių skylių varžtams pradėti gaminti su keturiomis.
Tai apie išorę, o interjero dalys taip pat įgavo šiokių tokių pakitimų, tame tarpe ir variklis. 1967-tieji metai buvo skaitlingiausi vabalo kėbulo pakitimuose, nebent dar 1972-rieji, kai buvo išlenktas priekinis stiklas.
Apie amerikietiškus vabalus. Žodis ''amerikietiškas'' reiškia vabalą pagamintą Vokietijoje, bet skirtą Amerikos rinkai, nes amerikiečiai važinėjo tik su Vokietijoje pagamintais vabalais. Juos dar pasaulyje vadindavo ''Export Model'', nes vabalų modifikacijų buvo keliolika, o šis vabalas turėjo:
pilną imanomą apdailą, patį galingiausią gaminamą variklį, dažnai automatinę pavarų dėžę, sustiprintus amortizuojančius buferius, visiems dabar gerai žinomą gabaritų ir žibintų komplektaciją, radialines padangas ir daugybę kitokių naujovių, kurios nuo pirmųjų vabalo gaminimo dienų atsirasdavo lyg grybai po lietaus.
Amerikiečiai nuolatos kovodavo su kitų šalių importuojamais automobiliais ir spęsdavo spastus. Taigi Volkswageno vadovybei nuolat tektavo ieškoti įšeičių ir taikytis prie amerikiečių keliamų saugumo reikalavimų. Žodžiu pakitimų per kelis eksporto dešimtmečius buvo labai daug, bet pagrindinius jau išvardinau.
Dar viena detalė: Europoje ir kitose pasaulio šalyse vabalą žymėdavo mums gerai žinomais skaičiais - VW 1200, VW 1300, VW 1500, VW 1302 ir VW 1303, nes jie visi tarpusavyje skyrėsi. O Jungtinėse Valstijose buvo žymimas tiesiog Volkswagenu, arba Beetle, nes kaip minėjau į Valstijas eksportuodavo vieną modifikaciją. Taigi marketingo sumetimais jis buvo žymimas ir vadinamas tik vienu paprastu vardu.
Išimtis atsirado 1970 metais, kai vabalus ėmė gaminti su patobulinta pakaba ir nauju 1600 cm3 varikliu (vietoje ankščiau gamintu 1500 cm3). Tai modelis Europoje vadinamas VW 1302, o Valstijose - Super Beetle. Tai padaryta tam, kad atskirti į Ameriką užkart vienu metu importuojamus skirtingus vabalus: vieni su paprasta pakaba - Beetle, kiti su MacPherson pakaba - Super Beetle.
1972 metais amerikiečiai dėl saugumo reikalavimų išprovokavo modelio VW 1303 gamybą. Tai tas pats 1302, tačiau su lenktu priekiniu stiklu. Tai padaryta dėl priekyje sėdinčių žmonių saugumo - atsitrenkus į kliūtį sėdintys žmonės neturėjo galva siekti priekinio stiklo. Vabalas tapo modernesnis, saugesnis ir aptakesnis.
Tokiu amerikiniu 1974 metų Super Beetle važinėja mūsų klubo prezidentas Arūnas. Nuotraukoje puikiai matosi didesni posūkio žibintai, kuriuose dar randasi gabaritinės lemputės (Europoje gabaritai randasi pagrindiniuose žibintuose). Taip pat matome amortizuojančius masyvius buferius. Valstybinis numeris nosyje dengia ventiliacines groteles, kurios skirtos oro kondicionieriaus radiatoriaus aušinimui.
Sigis. 2006.02.22
Sveiki, šiap aš labiau mėgstu senus rusiškus auto, bet beieškodamas jų po kaimus esu užtikęs hitlerinį vabalą (bent taip diedukas sakė). Jis jį nupirko iš bomželių, kurie jau ruošiesi metalan priduot, bet spėjo paimt. Deja variklis jau buvo spėtas priduoti. Taigi tas diedukas sakė, kad jį restauruosiąs, bet jau metai stovi lauke nejudinamas. Jis randasi prie Ukmergės. Gal kas jau žino jį? Jei ne, nupasakočiau kaip rasti.
Paulius. 2006.02.26
Sveiki.Žinoma sudominote papasakodami šią istoriją. Apie šio Vabalo istoriją tikrai nieko negirdėjome, tačiau tai greičiausiai VW Vabalas pagamintas apie 1970 metus. Panašių istorijų mums jau yra nutikę, tiesiog kai žmonės ne viską žino apie kurį nors automobilį, jiems dažnai atrodo, kad jis yra labai senas. Bet visgi norėtume pasidomėti kiek giliau, ar negalėtumėte man parašyti emaila į motoriukas(eta)gmail su koordinatėmis ar telefonu, ar parašyti naujoje žinutėje savo koordinates.
Dar norėjau paklausti, ar jo galinis stiklas didelis kaip visų vabalų, ar mažesnis ir iš dviejų dalių (nuotrauka apačioje). Jei stiklas iš dviejų dalių, vabalas bus žinoma senas, bet tuo aš labai abejoju.
Dėkoju už žinutę, manau susisieksime.
Sigis. 2006.02.26
Paulius. 2006.02.26
Sveiki.Žinoma sudominote papasakodami šią istoriją. Apie šio Vabalo istoriją tikrai nieko negirdėjome, tačiau tai greičiausiai VW Vabalas pagamintas apie 1970 metus. Panašių istorijų mums jau yra nutikę, tiesiog kai žmonės ne viską žino apie kurį nors automobilį, jiems dažnai atrodo, kad jis yra labai senas. Bet visgi norėtume pasidomėti kiek giliau, ar negalėtumėte man parašyti emaila į motoriukas(eta)gmail su koordinatėmis ar telefonu, ar parašyti naujoje žinutėje savo koordinates.
Dar norėjau paklausti, ar jo galinis stiklas didelis kaip visų vabalų, ar mažesnis ir iš dviejų dalių (nuotrauka apačioje). Jei stiklas iš dviejų dalių, vabalas bus žinoma senas, bet tuo aš labai abejoju.
Dėkoju už žinutę, manau susisieksime.
Sigis. 2006.02.26
Vabalo galinis stiklas iš 2 dalių, dar specialiai žiūrėjau. Mano kontaktai pauliaus(eta)auto.lt ar 8 684 94 937, to žmogaus telefono neturiu, galėsiu, kai važiuosiu į kaimą užvažiuot ir paklaust, bet prieš metus sakė, kad sutvarkys ir tada parduos.
Paulius. 2006.02.26
Istorijos tęsinys:
Susiskambinome su Pauliumi ir išsiaiškinome visą istoriją.
Vabalas tikrai pagamintas karo metais, tačiau per savo amželį patyręs siaubingų rekonstrukcijų ir šiuo metu nemenkai praradęs savo formas. Dabar jis yra taip stipriai ''renovuotas'', kad vargiai vertėtų jį restauruoti. Jei ateityje pavyks nufotografuoti, įdėsime nuotraukas į mūsų tinklapį.
Apie jo egzistavimą jau ankščiau yra žinojęs klubo Prezidentas Arūnas, bet Pauliaus žinutėje pagalvojome visai apie kitą Vabalą. Tačiau šiaip ar taip, dėkojame Pauliui.
Nors šį Vabalą galime laikyti jau prarastu, bet tai jau antras karo metu pagamintas Vabalas Lietuvoje. Pirmąjį, pagamintą 1943 metais turi Arūnas, kuris atsivežtas 1997 metais iš Šiaulių. Šiuo metu Vabalas kol kas dar nerestauruotas, nes dabar restauruojami kiti vabalai.
Sigis. 2006.02.26
Paulius. 2006.02.26
Istorijos tęsinys:
Susiskambinome su Pauliumi ir išsiaiškinome visą istoriją.
Vabalas tikrai pagamintas karo metais, tačiau per savo amželį patyręs siaubingų rekonstrukcijų ir šiuo metu nemenkai praradęs savo formas. Dabar jis yra taip stipriai ''renovuotas'', kad vargiai vertėtų jį restauruoti. Jei ateityje pavyks nufotografuoti, įdėsime nuotraukas į mūsų tinklapį.
Apie jo egzistavimą jau ankščiau yra žinojęs klubo Prezidentas Arūnas, bet Pauliaus žinutėje pagalvojome visai apie kitą Vabalą. Tačiau šiaip ar taip, dėkojame Pauliui.
Nors šį Vabalą galime laikyti jau prarastu, bet tai jau antras karo metu pagamintas Vabalas Lietuvoje. Pirmąjį, pagamintą 1943 metais turi Arūnas, kuris atsivežtas 1997 metais iš Šiaulių. Šiuo metu Vabalas kol kas dar nerestauruotas, nes dabar restauruojami kiti vabalai.
Sigis. 2006.02.26
Taigi šiandien aplankiau tuos du seniau apkalbėtus vabalus. Situacija kuo tolyn tuo blogyn. Ir dar kaip blogyn, net kilo mintis, kad koks nors ilgapirštis netyčia pamatęs šią temą ten su ilgais pirštais apsilankė, nes per pastaruosius du mėnesius, nuo tada kai paskutinį kart lankiausi tai žiauriai pablogėjo. tpfu, tpfu tpfu...
Na o rašau dėl to, jog ant abiejų vabalų pakabinau plakatėlius, ant kurių užrašiau deja savo mailą ir tlf., bet jokiais būdais ne iš savanaudiškų paskatų, tik darydamas juos neturėjau neto, tai negalėjau pasiklaust kitų klubiečių, bet jei tik kas atsilieps tai buitinai paskelbsiu, nes manau atsiras labiau pasiryžusių ir turinčių daugiau galimybių už mane juo pasirūpinti.
Justinas. 2006.03.25
Kelios nuotraukos.
Nuotraukų yra ir daugiau, tad jeigu reikia ir galima įdėčiau. Atsiprašau jei netinkamas dydis.
P.S. Sigi, paminėjai dar restauruojamus vabalus pas klubo prezidentą.
Gal kokių nuotraukų ar informacijos būtų, jei ne paslaptis.
Na o rašau dėl to, jog ant abiejų vabalų pakabinau plakatėlius, ant kurių užrašiau deja savo mailą ir tlf., bet jokiais būdais ne iš savanaudiškų paskatų, tik darydamas juos neturėjau neto, tai negalėjau pasiklaust kitų klubiečių, bet jei tik kas atsilieps tai buitinai paskelbsiu, nes manau atsiras labiau pasiryžusių ir turinčių daugiau galimybių už mane juo pasirūpinti.
Justinas. 2006.03.25
Kelios nuotraukos.
Nuotraukų yra ir daugiau, tad jeigu reikia ir galima įdėčiau. Atsiprašau jei netinkamas dydis.
P.S. Sigi, paminėjai dar restauruojamus vabalus pas klubo prezidentą.
Gal kokių nuotraukų ar informacijos būtų, jei ne paslaptis.
Labai ačiū už rūpestį, be galo nustebinai tokiu gražiu savo poelgiu.
Sunku žinoma susitaikyti su tokia keista šio pasaulio realybe, tačiau viskas taip sudėta, toks likimas nutinka ne tik automobiliams, bet ir žmonėms.
Šiuo metu įsigyjimo situacija yra sunki, nes patys aršiausi vabalų gerbėjai arba neturi pinigų juos išpirkti ir restauruoti, arba jau turi restauruojamą ir negali apsikrauti papildomais automobiliais. Lietuvoje kol kas neturime žmogaus kuris norėtų priglausti ir restauruoti šį senesnijį raudoną Vabalą.
Sidabriniui Vabalui šeimininką būtų rasti lengviau, nes jis yra kiek sportiškesnis, tačiau reikėtų jį plačiai Lietuvoje reklamuoti ir kiek aptvarkius prašyti ne daugiau 1000 litų, o ne 2600 litų, kurių prašė trumpam apsilankę atstovai.
Prieš mėnesį man teko apžiūrinėti sidabrinį VW 1302, nuo Kalėdų jis nebuvo ypatingai nukentėjęs, tik skydelyje pačiame centre trūko dviejų mažesniųjų daviklių, kuriuos žinoma pavogė.Žiūrint į tavo nuotraukas susidaro įspūdis, kad visus likusius prietaisus nuėmė mano minėtas prižiūrėtojas. Matyt pastebėjęs vagiamus prietaisus nutarė nelaukti. Sprendžiu iš to, kad šiuo metu išnešta viskas ką galima paimti, tame tarpe ir vairas. Pati vertingiausia dalis Vabale buvo prietaisai, nes vagims rūpėtų tik jie, o vairo ir kilimėlių tikrai niekas neimtų, manau šito ÃÃdžiaugsmoÃÃ valkatoms užtenka konteineriuose.
Be to nemanau kad mes išreklamavome juos vagims, niokotojai ir vagys net nežino kad tai volkswagenas, ką jau kalbėtį apie mūsų tinklapį vabalai.lt, tokios temos jiems visai nerūpi, mes netgi neminėjome konkrečios vietos kur jie stovi. Apleistų Vabalų scenarijus Vilniuje kartojasi kiekvieną kartą labai panašiai ir panašiais terminais.
Apie raudonąjį taip pat galima kiek nuspėti: tai padarė gretimo namo gyventojai, prisiryję ugninio vandens, naktį išliejo savo begalinį džiaugsmą Vabalo stiklams. Jie nedaužė šiuolaikinių automobilių, nes jie žinojo, kad šalia stovi apleistas Vabalas, už kurį vargu kas juos vaikysis.
Bet galime pasidžiaugti bent tiek, kad šeimininkas gyvena greta ir bandė kiek apkamšyti savo automobilį.
Ką daryti nežinau, pakankamai išreklamavome šiame forume šiuos du Vabalus, tačiau norinčiųjų kol kas neatsiranda. Šių Vabalų šeimininkai keistai miega žiemos miegu ir gali negauti ne tik tų 2600 litų, bet netgi negauti visai nieko....
Apie Arūno restauruojamus Vabalus. Šiuo metu Arūnas turi problemų su savo namo apdailos darbų pabaigtuvėmis ir svečius galėtų priimti tik po mėnėsio. Tačiau po šių darbų manau Arūnas tikrai pakvies pasižiūrėti jo restauruojamą 1956 metų Vabalą ir 1972 metų VW autobusėlį.
Vėliau galėsime tave pakviesti kiek prisidėti prie Vabalų šventės rengimo, nes prieš pat šventę susikaupia daug darbų ir visko nespėjame aprėpti.
Dar kartą dėkoju už tavo ypatingą rūpestį, ačiū Justinai už informaciją ir už gražų poelgį. Visgi dar yra nuostabių žmonių Lietuvoje.
Sigis. 2006.03.25
Man asmeniškai tai kaip tik raudonasis gražesnis, tiesa sakant man net labiausiai iš visų apskritai vabalų patinkantis modelis, na gal tik minkštas stogas būtų neprošal
Aš asmeniškai nevažiuojantį vabalą galėčiau priimti tik šiltajam metų laikui, kadangi esu tik moksleivis ,o namų garažas skirtas mamos mašinai. Bet jei vis dėlto atsakytų kas ir niekas negalėtų priimti, tai aš tikrai paiimčiau , jokių ten metų laikų nepaisydamas.
Tiesa, raudonojo vabalo vidus, dar puikiai išsilaikęs, net blizga sakyčiau. Nė vienas matuoklis neištraukas ir puikus vairas, tik nežinia kaip juos apsaugot.
O gal būtų įmanoma numatyti šių vabalų remonto kaina, žinoma labai apytikslę (+-1000lt) ?
Tik Sigi prašau neskubeti atsakyti, nes matau ,kad labai užsiėmęs žmogus esate, ir tikrai nenoriu trukdyti savo
klausimais.
Justinas. 2006.02.26
Labas Justinai,
Sidabrinio VW 1302 remonto kaina galėtų svyruoti nuo 1000 iki 2000 litų. Tai priklauso nuo galutinio tikslo, kurio tu sieksi norėdamas atkurti Vabalą. Fantazijai žinoma ribų nėra, o pinigai labai riboti, taigi kalbėti reikėtų tiktai apie jo autentišką atstatymą. Šio Vabalo remonte brangiausiai kainuotų jo perdažymas - tai šlifavimas, gruntavimas, glaistymas, dažų kaina ir pats dažymas, be to greičiausiai tektų vieną kitą vietą dar ir pervirinti. Toksai darbas Lietuvoje galėtų kainuoti nuo 1000 iki 1500 litų.
Pigiau šį darbą taip pat galima atlikti, bet atsilieptų kokybėje, nes pigesnis meistras viską darytų prasčiau.
Šiam Vabalui dar trūktų pakojų ir ratlankių. Abi pakojos (po durimis palei slenkstį), galėtų kainuoti apie 200 litų. Tačiau tokias pakojas nesunkiai išlankstytų patyręs skardininkas ir kainuotų pigiau. Ratlankius su padangomis galima būtų susirasti pas senus veteranus, kurie turi išsaugoję vieną kitą seną ratą.
Kiek žinau apie jo variklį, jis buvo veikiantis, tad varikliui problemų nebūtų. Likusios Vabalo dalys tikėsimės nedingo ir nusuktos prižiūrėtojo, o Vabalą pardavus jos būtų taip pat atiduotos.
Raudonojo situacija labai panaši, tik nežinau variklio stovio. Jei jis būtų važiuojantis, greičiausiai jau senokai būtų parduotas.
Galime daryti išvadą, kad raudonąjį Vabalą atkurti būtų brangiau, nes reikėtų remontuoti variklį. O variklio remontas su naujomis dalimis kainuotų dar apie 1500 litų.
Susumavus rezultatus - sidabrinio remontas apie 2000 litų, raudono apie 3000 litų.
Prieš dvejus metus vienas Vilnietis preciziškai atkūrė visai neprašmatnų smėlio spalvos pirmos klasės BMW 1502, pagamintą apie 1975 metus. Jo darbo tikslas buvo atkurti autentišką originalų gamyklinį automobilį. Jam teko pirkti daugybę naujų originalių dalių, nes vienos buvo susidevėjusios, kitos supuvusios. Taigi viską susumavus jis išleido apie 20 000 litų, o jeigu įskaičiuoti dar ir jo įdėtą darbą, matyt prisidėtų dar tokia pati suma. Be to visa tai darė ne besaikiam pasivažinėjimui, o savo malonumui vertinant BMW kaip muziejinį eksponatą.
Automobilių dalių kainos labai brangios. Perkant vieną trūkstamą dalį labai nepergyveni, bet kai reikia atstatyti sugriuvusį automobilį, susideda labai didelės sumos ir varo žmogų į neviltį.
Sigis. 2006.03.27
Na reik paskakyti, jog tie 2000 ir 3000 lt, manęs labai neišgąsdino Maniau tikrai bus daugiau, o tiek manau surinkčiau per 18 gimtadienį vasara, o be to ir šiaip ganėtinai pigiai kaip už mašiną gautusi.
Po to metams bėgant ir tuos kitus 20 000 lt rinkčiau ir prie gyvenimo pabaigos jau ir turėčiau. Taigi manau, jog piniginė padėtis ne tokia jau bloga.
Na dabar reik tikėtis, kad atsiras savininkai...
Justinas. 2006.03.27
Sveiki,
Galiu tik pridurt, kad patiems teko užsiimt nuosavo vabalėlio remonto reikalais, tai tikrai buvo įdomu ir nekainavo kažikiek. Aišku, viską darėm savo rankom, įskaitant beviltiškų rūdžių grandymus, glaistymus ir perdažymą (!) aišku, tokie savadarbiai rezultatai toli nuo profesionalių, bet viena vertus smagu turėt savo rankų darbą.
Taip pat ir visas variklis buvo perrinktas ir atnaujintas ir tai užtruko apie mėnesį... Tiesa, jis ir taip buvo gan neblogos būklės, nes nuolat prižiūrėtas. Taigi viskas įmanoma, reik išmanymo, nusiteikimo ir kantrybės, žinoma
Sėkmės pasiryšiantiems
Julius. 2006.03.27
Na nusiteikimo ir kantrybės aš asmeniškai suraščiau, o vat jau išmanymo jau reiktų ieškot kitų
Deja eilinės blogos žinios, šiandien nusprendžiau pravažiuot pro sidabrinį vabalą, na ir aišku situacija dar blogesnė. Galinė sedynė išmesta, viskas išplėšyta, o kita galinė lempa (kadangi likus buvo tik viena) išmušta su plyta, jau nieko niekas net nevogia, tik daužo. Paėmiau netyčia nesudužusį nukritusį posūkio gaubtelį, tai jei kas gaus vabalą tai turėkit, kad jis pas mane. Na o keisčiausia su ankščiau pakabintu skelbimu. Pasirodo jis dingo tą pačią dieną, kai jį ir pakabinau Nu žinot. Bet jis tiesiog labai gražiai nuimtas ir pasiimtas, nes nesimato jokių jo suplėšymo žymių. Nu čia kažkas ne to....
Taigi reik kažką galvot... Gal kas turit kokių minčių, gal reikų markeriu ant durų sakykim užrašyt, nes jei jau kas ir gautų tai visvien perdažyt reiktų... O gal kokių kitų minčių ?
Ir dar gal kas žinot kiek kainuotų kokia nors plėvele vabalą uždengt ? Tai yra kiek kainuotų ta plėvelė.
Juliau> O gal kokių nuotraukų būtų prieš remontą ir po remonto ? Būtų labai įdomu pažiūrėti Ir jei ne paslaptis kiek tas remontukas jums kainavo ?
Justinas. 2006.03.27
Labas Justinai,
Taip, pasirodo klydau, maniau atsiradęs šioks toks sargas padės jį išsaugoti, tačiau arba jis ten jau nebegyvana, arba pasiligojo. Nenoriu kartoti savo neigiamų epitetų Vabalo savininko garbei, tačiau Vabalo likimas tikrai jau nulemtas. Tokie vaizdai man ne kartą jau yra matyti, kartojasi tas pats scenarijus ir kiekvieną dieną jį galį išvežti ÃÃmetalistaiÃÃ arba kiti šiukšlininkai, tai gali atsitikti net ir rytoj.
Nuvažiuosiu ir žymekliu užrašysiu telefono numerį, gal šiukšlininkai paskambins, nes mes jau tikrai įsitikinome, kad savininko senai nebėra.
Klausei plėvelės kainos - plevėlė labai pigi. Jų yra įvairių storių ir kuo storesnė tuo brangesnė, tačiau visam Vabalui uždengti plona plėvelė kainuotų apie 10 litų. Tačiau manau šio Vabalo plėvele dengti nereikėtų, nes minėjai kad viskas jau jėga draskoma, vadinasi plėvelė išsilaikys vos vieną dieną. Tai daro gretimų kiemų paaugliai ir narkomanai. Jie puikiai žino situaciją, mato kad Vabalas stovi nuošalioje vietoje, metus laiko jis intensyviai plėšiamas ir jie be baimės prisideda prie Vabalo niokojimo.
Jei dabar kas nors bandytų atvažiuoti ir su priekaba išsivežti šį Vabalą, įkliuvus policijai žmogui būtų iškelta baudžiamoji byla už vagystę.
Taigi, turime parodoksalią situaciją: jei kas vešis dabar - teismas, o jei po mėnėsio metalistai vešis Vabalo išgrobstytus ir suniokotus griaučius ñ prie jų niekas neprisikabins, nes tai tik ''šiukšlių'' krūva.
Jei užrašai ant sidabrinio Vabalo durų nepadės, tai bent liks šiame mūsų forume gražūs paskutinių Vabalo dienų aprašymai ir paskutinės Sheeper darytos nuotraukos.
Ką gi, lauksime blogų žinių, o gal ir skambtels kokie šiukšlininkai.
Visiems sekmės.
Sigis. 2006.03.27
Sveiki.
Perskaitęs Justino žinutę nuvykau šiandien pasižiūrėti.
Situacija baisi ir tikrai galutinė ñ galas.
Užėjau pakalbėti į šalia esančią užeigą ir sutikau tą patį pagyvenusį vyruką prižiūrėjusį šį Vabalą. Vabalą jis prižiūrėjo savo iniciatyva ir iš gailesčio, nes kadaise ir pats svajojo įsigyti Vabalą. Iš jo taip pat sužinojau kad šeimininkas niekur neišvykęs ir gyvena Vilniuje ar Lietuvoje...... Sunku patikėti, bet idiotų šioje žemėje tikrai netrūksta. Koordinačių bei adresų vyras taip pat neturėjo, tik pasakė kad šeimininkas į užsienį neišvykęs.
Šiuo metu Vabalas narkomanų išvogtas ir jam beliko vienintelis kelias ñ šiukšliavežė.
Ant durelių žymekliu užrašiau telefono numerius, bet labai abejoju ar kas atsilieps.
Turime šio Vabalo 2000 metų šventės dalyvio nuotraukas, Vabalas kaip naujas, matyti to pačio Vabalo nuotraukas būtų keista. Šias nuotraukas dar reikia skanuoti ir įdėsime vėliau.
Šiandien Arūnas dar trumpai papasakojo apie raudonąjį Vabalą, čia situacija taip pat labai keista: šeimininkas gyvena gretimame name, Vabalas ÃÃprikepęsÃÃ vienoje vietoje apie keturis metus, o pardavinėti net negalvoja. Savininkas prasitarė, kad jam šis Vabalas netrukdo ir tegul toliau sau stovi po langais.....
Taigi Sheeper, teks tau ieškoti sveiko ir riedančio Vabalo, mažiau reikės vargti remontuojant bei ieškant dalių ir nereikės bendrauti su ligoniais.
Dar įdedu šios dienos darytas nuotraukas ñ vaizdai visai ne kokie.
Sigis. 2006.03.29
Sunku žinoma susitaikyti su tokia keista šio pasaulio realybe, tačiau viskas taip sudėta, toks likimas nutinka ne tik automobiliams, bet ir žmonėms.
Šiuo metu įsigyjimo situacija yra sunki, nes patys aršiausi vabalų gerbėjai arba neturi pinigų juos išpirkti ir restauruoti, arba jau turi restauruojamą ir negali apsikrauti papildomais automobiliais. Lietuvoje kol kas neturime žmogaus kuris norėtų priglausti ir restauruoti šį senesnijį raudoną Vabalą.
Sidabriniui Vabalui šeimininką būtų rasti lengviau, nes jis yra kiek sportiškesnis, tačiau reikėtų jį plačiai Lietuvoje reklamuoti ir kiek aptvarkius prašyti ne daugiau 1000 litų, o ne 2600 litų, kurių prašė trumpam apsilankę atstovai.
Prieš mėnesį man teko apžiūrinėti sidabrinį VW 1302, nuo Kalėdų jis nebuvo ypatingai nukentėjęs, tik skydelyje pačiame centre trūko dviejų mažesniųjų daviklių, kuriuos žinoma pavogė.Žiūrint į tavo nuotraukas susidaro įspūdis, kad visus likusius prietaisus nuėmė mano minėtas prižiūrėtojas. Matyt pastebėjęs vagiamus prietaisus nutarė nelaukti. Sprendžiu iš to, kad šiuo metu išnešta viskas ką galima paimti, tame tarpe ir vairas. Pati vertingiausia dalis Vabale buvo prietaisai, nes vagims rūpėtų tik jie, o vairo ir kilimėlių tikrai niekas neimtų, manau šito ÃÃdžiaugsmoÃÃ valkatoms užtenka konteineriuose.
Be to nemanau kad mes išreklamavome juos vagims, niokotojai ir vagys net nežino kad tai volkswagenas, ką jau kalbėtį apie mūsų tinklapį vabalai.lt, tokios temos jiems visai nerūpi, mes netgi neminėjome konkrečios vietos kur jie stovi. Apleistų Vabalų scenarijus Vilniuje kartojasi kiekvieną kartą labai panašiai ir panašiais terminais.
Apie raudonąjį taip pat galima kiek nuspėti: tai padarė gretimo namo gyventojai, prisiryję ugninio vandens, naktį išliejo savo begalinį džiaugsmą Vabalo stiklams. Jie nedaužė šiuolaikinių automobilių, nes jie žinojo, kad šalia stovi apleistas Vabalas, už kurį vargu kas juos vaikysis.
Bet galime pasidžiaugti bent tiek, kad šeimininkas gyvena greta ir bandė kiek apkamšyti savo automobilį.
Ką daryti nežinau, pakankamai išreklamavome šiame forume šiuos du Vabalus, tačiau norinčiųjų kol kas neatsiranda. Šių Vabalų šeimininkai keistai miega žiemos miegu ir gali negauti ne tik tų 2600 litų, bet netgi negauti visai nieko....
Apie Arūno restauruojamus Vabalus. Šiuo metu Arūnas turi problemų su savo namo apdailos darbų pabaigtuvėmis ir svečius galėtų priimti tik po mėnėsio. Tačiau po šių darbų manau Arūnas tikrai pakvies pasižiūrėti jo restauruojamą 1956 metų Vabalą ir 1972 metų VW autobusėlį.
Vėliau galėsime tave pakviesti kiek prisidėti prie Vabalų šventės rengimo, nes prieš pat šventę susikaupia daug darbų ir visko nespėjame aprėpti.
Dar kartą dėkoju už tavo ypatingą rūpestį, ačiū Justinai už informaciją ir už gražų poelgį. Visgi dar yra nuostabių žmonių Lietuvoje.
Sigis. 2006.03.25
Man asmeniškai tai kaip tik raudonasis gražesnis, tiesa sakant man net labiausiai iš visų apskritai vabalų patinkantis modelis, na gal tik minkštas stogas būtų neprošal
Aš asmeniškai nevažiuojantį vabalą galėčiau priimti tik šiltajam metų laikui, kadangi esu tik moksleivis ,o namų garažas skirtas mamos mašinai. Bet jei vis dėlto atsakytų kas ir niekas negalėtų priimti, tai aš tikrai paiimčiau , jokių ten metų laikų nepaisydamas.
Tiesa, raudonojo vabalo vidus, dar puikiai išsilaikęs, net blizga sakyčiau. Nė vienas matuoklis neištraukas ir puikus vairas, tik nežinia kaip juos apsaugot.
O gal būtų įmanoma numatyti šių vabalų remonto kaina, žinoma labai apytikslę (+-1000lt) ?
Tik Sigi prašau neskubeti atsakyti, nes matau ,kad labai užsiėmęs žmogus esate, ir tikrai nenoriu trukdyti savo
klausimais.
Justinas. 2006.02.26
Labas Justinai,
Sidabrinio VW 1302 remonto kaina galėtų svyruoti nuo 1000 iki 2000 litų. Tai priklauso nuo galutinio tikslo, kurio tu sieksi norėdamas atkurti Vabalą. Fantazijai žinoma ribų nėra, o pinigai labai riboti, taigi kalbėti reikėtų tiktai apie jo autentišką atstatymą. Šio Vabalo remonte brangiausiai kainuotų jo perdažymas - tai šlifavimas, gruntavimas, glaistymas, dažų kaina ir pats dažymas, be to greičiausiai tektų vieną kitą vietą dar ir pervirinti. Toksai darbas Lietuvoje galėtų kainuoti nuo 1000 iki 1500 litų.
Pigiau šį darbą taip pat galima atlikti, bet atsilieptų kokybėje, nes pigesnis meistras viską darytų prasčiau.
Šiam Vabalui dar trūktų pakojų ir ratlankių. Abi pakojos (po durimis palei slenkstį), galėtų kainuoti apie 200 litų. Tačiau tokias pakojas nesunkiai išlankstytų patyręs skardininkas ir kainuotų pigiau. Ratlankius su padangomis galima būtų susirasti pas senus veteranus, kurie turi išsaugoję vieną kitą seną ratą.
Kiek žinau apie jo variklį, jis buvo veikiantis, tad varikliui problemų nebūtų. Likusios Vabalo dalys tikėsimės nedingo ir nusuktos prižiūrėtojo, o Vabalą pardavus jos būtų taip pat atiduotos.
Raudonojo situacija labai panaši, tik nežinau variklio stovio. Jei jis būtų važiuojantis, greičiausiai jau senokai būtų parduotas.
Galime daryti išvadą, kad raudonąjį Vabalą atkurti būtų brangiau, nes reikėtų remontuoti variklį. O variklio remontas su naujomis dalimis kainuotų dar apie 1500 litų.
Susumavus rezultatus - sidabrinio remontas apie 2000 litų, raudono apie 3000 litų.
Prieš dvejus metus vienas Vilnietis preciziškai atkūrė visai neprašmatnų smėlio spalvos pirmos klasės BMW 1502, pagamintą apie 1975 metus. Jo darbo tikslas buvo atkurti autentišką originalų gamyklinį automobilį. Jam teko pirkti daugybę naujų originalių dalių, nes vienos buvo susidevėjusios, kitos supuvusios. Taigi viską susumavus jis išleido apie 20 000 litų, o jeigu įskaičiuoti dar ir jo įdėtą darbą, matyt prisidėtų dar tokia pati suma. Be to visa tai darė ne besaikiam pasivažinėjimui, o savo malonumui vertinant BMW kaip muziejinį eksponatą.
Automobilių dalių kainos labai brangios. Perkant vieną trūkstamą dalį labai nepergyveni, bet kai reikia atstatyti sugriuvusį automobilį, susideda labai didelės sumos ir varo žmogų į neviltį.
Sigis. 2006.03.27
Na reik paskakyti, jog tie 2000 ir 3000 lt, manęs labai neišgąsdino Maniau tikrai bus daugiau, o tiek manau surinkčiau per 18 gimtadienį vasara, o be to ir šiaip ganėtinai pigiai kaip už mašiną gautusi.
Po to metams bėgant ir tuos kitus 20 000 lt rinkčiau ir prie gyvenimo pabaigos jau ir turėčiau. Taigi manau, jog piniginė padėtis ne tokia jau bloga.
Na dabar reik tikėtis, kad atsiras savininkai...
Justinas. 2006.03.27
Sveiki,
Galiu tik pridurt, kad patiems teko užsiimt nuosavo vabalėlio remonto reikalais, tai tikrai buvo įdomu ir nekainavo kažikiek. Aišku, viską darėm savo rankom, įskaitant beviltiškų rūdžių grandymus, glaistymus ir perdažymą (!) aišku, tokie savadarbiai rezultatai toli nuo profesionalių, bet viena vertus smagu turėt savo rankų darbą.
Taip pat ir visas variklis buvo perrinktas ir atnaujintas ir tai užtruko apie mėnesį... Tiesa, jis ir taip buvo gan neblogos būklės, nes nuolat prižiūrėtas. Taigi viskas įmanoma, reik išmanymo, nusiteikimo ir kantrybės, žinoma
Sėkmės pasiryšiantiems
Julius. 2006.03.27
Na nusiteikimo ir kantrybės aš asmeniškai suraščiau, o vat jau išmanymo jau reiktų ieškot kitų
Deja eilinės blogos žinios, šiandien nusprendžiau pravažiuot pro sidabrinį vabalą, na ir aišku situacija dar blogesnė. Galinė sedynė išmesta, viskas išplėšyta, o kita galinė lempa (kadangi likus buvo tik viena) išmušta su plyta, jau nieko niekas net nevogia, tik daužo. Paėmiau netyčia nesudužusį nukritusį posūkio gaubtelį, tai jei kas gaus vabalą tai turėkit, kad jis pas mane. Na o keisčiausia su ankščiau pakabintu skelbimu. Pasirodo jis dingo tą pačią dieną, kai jį ir pakabinau Nu žinot. Bet jis tiesiog labai gražiai nuimtas ir pasiimtas, nes nesimato jokių jo suplėšymo žymių. Nu čia kažkas ne to....
Taigi reik kažką galvot... Gal kas turit kokių minčių, gal reikų markeriu ant durų sakykim užrašyt, nes jei jau kas ir gautų tai visvien perdažyt reiktų... O gal kokių kitų minčių ?
Ir dar gal kas žinot kiek kainuotų kokia nors plėvele vabalą uždengt ? Tai yra kiek kainuotų ta plėvelė.
Juliau> O gal kokių nuotraukų būtų prieš remontą ir po remonto ? Būtų labai įdomu pažiūrėti Ir jei ne paslaptis kiek tas remontukas jums kainavo ?
Justinas. 2006.03.27
Labas Justinai,
Taip, pasirodo klydau, maniau atsiradęs šioks toks sargas padės jį išsaugoti, tačiau arba jis ten jau nebegyvana, arba pasiligojo. Nenoriu kartoti savo neigiamų epitetų Vabalo savininko garbei, tačiau Vabalo likimas tikrai jau nulemtas. Tokie vaizdai man ne kartą jau yra matyti, kartojasi tas pats scenarijus ir kiekvieną dieną jį galį išvežti ÃÃmetalistaiÃÃ arba kiti šiukšlininkai, tai gali atsitikti net ir rytoj.
Nuvažiuosiu ir žymekliu užrašysiu telefono numerį, gal šiukšlininkai paskambins, nes mes jau tikrai įsitikinome, kad savininko senai nebėra.
Klausei plėvelės kainos - plevėlė labai pigi. Jų yra įvairių storių ir kuo storesnė tuo brangesnė, tačiau visam Vabalui uždengti plona plėvelė kainuotų apie 10 litų. Tačiau manau šio Vabalo plėvele dengti nereikėtų, nes minėjai kad viskas jau jėga draskoma, vadinasi plėvelė išsilaikys vos vieną dieną. Tai daro gretimų kiemų paaugliai ir narkomanai. Jie puikiai žino situaciją, mato kad Vabalas stovi nuošalioje vietoje, metus laiko jis intensyviai plėšiamas ir jie be baimės prisideda prie Vabalo niokojimo.
Jei dabar kas nors bandytų atvažiuoti ir su priekaba išsivežti šį Vabalą, įkliuvus policijai žmogui būtų iškelta baudžiamoji byla už vagystę.
Taigi, turime parodoksalią situaciją: jei kas vešis dabar - teismas, o jei po mėnėsio metalistai vešis Vabalo išgrobstytus ir suniokotus griaučius ñ prie jų niekas neprisikabins, nes tai tik ''šiukšlių'' krūva.
Jei užrašai ant sidabrinio Vabalo durų nepadės, tai bent liks šiame mūsų forume gražūs paskutinių Vabalo dienų aprašymai ir paskutinės Sheeper darytos nuotraukos.
Ką gi, lauksime blogų žinių, o gal ir skambtels kokie šiukšlininkai.
Visiems sekmės.
Sigis. 2006.03.27
Sveiki.
Perskaitęs Justino žinutę nuvykau šiandien pasižiūrėti.
Situacija baisi ir tikrai galutinė ñ galas.
Užėjau pakalbėti į šalia esančią užeigą ir sutikau tą patį pagyvenusį vyruką prižiūrėjusį šį Vabalą. Vabalą jis prižiūrėjo savo iniciatyva ir iš gailesčio, nes kadaise ir pats svajojo įsigyti Vabalą. Iš jo taip pat sužinojau kad šeimininkas niekur neišvykęs ir gyvena Vilniuje ar Lietuvoje...... Sunku patikėti, bet idiotų šioje žemėje tikrai netrūksta. Koordinačių bei adresų vyras taip pat neturėjo, tik pasakė kad šeimininkas į užsienį neišvykęs.
Šiuo metu Vabalas narkomanų išvogtas ir jam beliko vienintelis kelias ñ šiukšliavežė.
Ant durelių žymekliu užrašiau telefono numerius, bet labai abejoju ar kas atsilieps.
Turime šio Vabalo 2000 metų šventės dalyvio nuotraukas, Vabalas kaip naujas, matyti to pačio Vabalo nuotraukas būtų keista. Šias nuotraukas dar reikia skanuoti ir įdėsime vėliau.
Šiandien Arūnas dar trumpai papasakojo apie raudonąjį Vabalą, čia situacija taip pat labai keista: šeimininkas gyvena gretimame name, Vabalas ÃÃprikepęsÃÃ vienoje vietoje apie keturis metus, o pardavinėti net negalvoja. Savininkas prasitarė, kad jam šis Vabalas netrukdo ir tegul toliau sau stovi po langais.....
Taigi Sheeper, teks tau ieškoti sveiko ir riedančio Vabalo, mažiau reikės vargti remontuojant bei ieškant dalių ir nereikės bendrauti su ligoniais.
Dar įdedu šios dienos darytas nuotraukas ñ vaizdai visai ne kokie.
Sigis. 2006.03.29
Nu nieko ir negalima pridėt. Ligoniai is didžiosios raidės. Savininkai tai net tiesiogine prasme... Turėt tokį turtą, ir dvasine, ir materialine prasme, ir šitaip su juo elgtis?! Logiškai nepaaiškinama.
Gal Sigi galėtum duoti kokius tikslesnius raudonojo vabalo šeimininko kontaktus, laiks nuo laiko norėčiau jam pazyst, gal pasiduos pagaliau, susipras...
Justinas. 2006.03.29
Gerai, parašysiu tau į el. p. dėžutę.
Sigis. 2006.03.29
Gal Sigi galėtum duoti kokius tikslesnius raudonojo vabalo šeimininko kontaktus, laiks nuo laiko norėčiau jam pazyst, gal pasiduos pagaliau, susipras...
Justinas. 2006.03.29
Gerai, parašysiu tau į el. p. dėžutę.
Sigis. 2006.03.29